1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • KAIP APSAUGOTI VAIKUS NUO ŽMOGAUS PAPILOMOS VIRUSO

    ziv pap. virusas

  • SERGAMUMO GRIPU IR ŪVKTI SITUACIJA KAUNO APSKRITIES TERITORIJOJE 2-ĄJĄ METŲ SAVAITĘ

    Gripo sezonas kasmet skaičiuojamas nuo 40 – osios kalendorinės metų savaitės iki 20 - osios kitų metų savaitės imtinai. 2016-2017 m. gripo sezonas prasideda 2016 m. spalio 3 d., o baigiasi 2017 m. gegužės 21 d. Gripo sezono metu labai padaugėja sergamumo gripu ir kitomis peršalimo ligomis atvejų, todėl svarbu žinoti situaciją, kad būtų galima laiku imtis atsargumo priemonių. Vadovaujantis nustatyta tvarka Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas kiekvieną savaitę gauna informaciją iš Kauno apskrities teritorijoje esančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų apie sergamumą gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI). Apibendrinti duomenys apie sergamumą pateikiami kiekvieną pirmadienį viso gripo sezono metu.

  • ASBESTAS GYVENAMOJOJE APLINKOJE IR JO POVEIKIS SVEIKATAI

    Asbestu (iš graikų kalbos “asbestos” – neužgesinamas) vadinama gamtinių pluoštinių silikatų grupė. Šiuo metu žinomos apie 152 asbesto atmainos, iš kurių dažniausiai gamtoje aptinkamos yra chrizotilas (90 proc.), amozitas, krocidolitas. Dėl tokių fizikinių-cheminių savybių kaip atsparumas aukštai temperatūrai, vandeniui, cheminių medžiagų poveikiui, skaidulų elastingumo, asbestas jau nuo seno buvo vertinamas ir gana plačiai pritaikomas. Asbestcemenčio gaminiai buvo plačiai naudojami gaminant beslėgius vamzdžius, termoizoliacines medžiagas įvairius ekranus, laivų dervas.

    Dar 1976 m. buvo ištirtas asbesto kancerogeniškumas žmogui ir gyvuliams. Asbestas įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių veiksnių sąrašą kaip kenksminga, vėžį sukelianti medžiaga. Pavojų kelia ne pats asbestas, o jo nematomi ir bekvapiai laisvi plaušeliai, kuriuos žmogus gali įkvėpti su asbestu užterštos aplinkos oru. Normaliomis sąlygomis asbestcemenčio gaminiuose esantys asbesto plaušeliai yra tvirtai sulipę su pagrindu ir į aplinką neišsiskiria. Plaušeliai atitrūksta ir į aplinką patenka pažeidus asbestcemenčio gaminių vientisumą dėl ilgos eksplotacijos, veikiant atmosferos veiksniams, vykdant remonto, griovimo ar statybos darbus.

  • KĄ TURI ŽINOTI TĖVELIAI APIE SVEIKATOS DRAUDIMĄ?

    Informuoja Kauno teritorinė ligonių kasa

    Puslapio turinys

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad tam tikrais atvejais žmonės, norėdami nemokamai gauti gydymo paslaugas ir išvengti nesusipratimų gydymo įstaigose, turėtų atvykti į teritorinę ligonių kasą (TLK) ir pateikti reikiamus dokumentus dėl jų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) patvirtinimo. Nepaisant to, kad žmogus turi teisę į draudimą valstybės lėšomis, jis pats turėtų pasirūpinti deramu dokumentų sutvarkymu.

    Pasitaiko atvejų, kai niekur nedirbančios būsimos mamos ar turintys nepilnamečių vaikų tėvai pamiršta kreiptis į ligonių kasas patvirtinti savo draudimo, o atsiradus sveikatos problemų nustemba, kodėl už paslaugas gydymo įstaigoje jiems pasiūloma susimokėti", – teigia VLK Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė.

    Apdrausti PSD yra tie Lietuvos gyventojai, kurie patys moka arba už juos yra mokamos įmokos. Už labiausiai socialiai pažeidžiamus visuomenės narius PSD įmokos sumokamos iš valstybės biudžeto. Sveikatos draudimo įstatymas išskiria 20 grupių gyventojų, kuriuos draudžia valstybė. Tarp jų teritorinėse darbo biržose užsiregistravę bedarbiai,  moksleiviai, aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės arba dieninės studijų formų studijų programas, asmenys iki 18 metų, vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų, auginantis du ir daugiau vaikų iki jų pilnametystės ir kiti.

  • ŽIEMOS TRAUMOS : ATSARGIAI, SLIDU!

    Lietuvoje besitęsiantis šaltasis sezonas džiugina krintančiu sniegu ir žiemos pramogomis, tačiau jis lemia ir tam tikrus pavojus. Gyventojams, dėl slidžios šaligatvių ir kelio dangos padidėja traumų rizika, todėl rekomenduojama būti ypač atsargiems. Dėl permainingų orų susidaro pavojingos sąlygos tiek keliuose, tiek šaligatviuose bei pėsčiųjų takuose.

    Slidžios gatvės, šaligatviai – viena dažniausių pėsčiųjų traumatizmo priežasčių. Paslydimų pasekmės gali būti įvairios: galvos, nugaros sužalojimai, lūžę kaulai, patempti raumenys ar sąnarių raiščiai. Paslydus ir parkitus, anot specialistų, dažniausiai lūžta riešo, čiurnos sąnariai, žastikaulio kaulai, vyresnio amžiaus žmonėms – šlaunikaulio kaklelis. Siekiant išvengti traumų patiems reikia rūpintis savo saugumu. Visgi, jei jau krenti, reikia mokėti kristi. Patariama einant slidžia gatve nebijoti griūti. Atsipalaidavus raumenys nebus įtempti ir kritimo smūgis bus švelnesnis.

    Kaip išvengti šių traumų žiemą?

    • Rinkitės tinkamą avalynę su neslidžiu padu, neaukštu kulnu. 
    • Neskubėkite, vaikščiokite lėčiau. Išeikite iš namų anksčiau, kad laiku pasiektumėte kelionės tikslą ir nereikėtų skubėti. 
    • Atidžiai stebėkite grindinį po kojomis. Netgi gerai nuvalytas ir pabarstytas grindinys gali būti pavojingas dėl nuolat kintančių oro sąlygų. Kai kuriose vietose ledas ar sniegas gali būti užsilaikęs ilgiau (pavyzdžiui, pavėsyje), kai kur gali būti plonas, beveik nematomas ledo sluoksnis – to nepastebėjus galima paslysti. 
    • Eikite mažesniais žingsniais.

    •Koją statykite pilna pėda. Eikite lengvai palinkę į priekį – tai padės apsaugoti galvą paslydus. Patartina slidžiu paviršiumi čiuožti.
    • Esant slidžiai kelio dangai neneškite sunkių nešulių, nes kūnui sunkiau balansuoti. Laisvos rankos padeda išlaikyti pusiausvyrą, todėl rekomenduojama naudoti kuprinę.
    • Saulėtą dieną užsidėkite saulės akinius. Jie padeda geriau matyti slidžius paviršius ir išvengti grėsmės.
    • Įėję į pastatą nusikratykite sniegą nuo drabužių ir batų bei nepamirškite, kad grindys gali būti šlapios, todėl eikite atsargiai.
    • Visada būkite pasiruošę galimam kritimui. 

    • Pasirūpinkite netoliese gyvenančiais vyresnio amžiaus žmonėmis/neįgaliaisiais/ mamomis su mažais vaikais. Pasisiūlykite nueiti už juos į parduotuvę nupirkti būtinų prekių ar parnešti sunkius nešulius. 

KAD MAUDYNĖS BŪTŲ SAUGIOS...

Penktadienis, 29 Birželis 2012 13:21

Spausdinti

Atšilus orams dauguma gyventojų patraukia prie ežerų, upių ir kitų vandens telkinių mėgautis saulės ir vandens teikiamais malonumais. Vanduo - puiki pramoga ir poilsis, tačiau jame slypi daug pavojų, ypač deramai neprižiūrimiems vaikams.

Kasmet Lietuvoje nuskęsta šimtai žmonių. LR priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2011 m. gelbėtojai 510 kartų darbavosi vandenyje: ištraukė 176 skenduolius (2010 m. - 228, 2009 m. - 165) bei išgelbėjo 41 gyventoją. Kėdainių rajone 2010 m. nuskendo 10 žmonių, 2011 m. pirminiais duomenimis nuskendo 5 žmonės. Mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Kėdainių rajone išlieka didesnis už Kauno apskrities ir Lietuvos. Ypač išaugo vaikų iki 17 m. mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų: 2009 m. 0 atv./100 000 gyv., 2010 m. šis skaičius išaugo iki 16,39 atv./100 000 gyv.

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras šiais metais vėl organizuoja renginių ciklą „Būk saugus“, kurių metu bus akcentuojamas saugus elgesys ne tik namuose, bet ir gamtoje. Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji bus mokomi, kaip suteikti pirmąją pagalbą įkandus vabzdžiams, susižeidus, kaip neperkaisti karštą dieną. Taip pat bus kalbama apie saugų elgesį prie vandens telkinių bei praktiškai parodoma, ką daryti ir kaip padėti skęstančiam žmogui.

Kad vaikai mažiau rizikuotų nuskęsti, vyresnius nei 4 metų vaikus reikia mokyti plaukti. Tačiau klaidinga manyti, kad išmokęs plaukti vaikas vandenyje bus saugus. Kadangi mažamečiai vaikai nesugeba įvertinti galimų grėsmių (nuovargis, per šaltas vanduo, per toli nuo kranto), jie neturi maudytis vieni.

Pavojai prie vandens tyko ir suaugusiųjų. Yra išskiriami keturi pagrindiniai pavojai maudantis:

a) nepažįstamas krantas;

b) mėšlungis;

c) stipri srovė;

d) šokas, netikėtai įkritus į vandenį.

Maudytis nežinomame vandens telkinyje yra labai nesaugu. Tvenkinys ar ežeras prie kranto gali būti seklus, bet toliau staiga ir smarkiai gilėti. Ant telkinio dugno gali būti šiukšlių, stiklo šukių, akmenų, atsiranda didelė tikimybė susižeisti.

Dažnai vandens maudynių mėgėjai susiduria su tokiu nemaloniu reiškiniu kaip mėšlungis - staigiu, stipriu ir skausmingu raumens, dažniausiai kojos, susitraukimu. Kad taip nenutiktų, patartina prieš maudynes apšilti, pabėgioti, pasimankštinti, pamasažuoti blauzdas. O jei plaukiojant vis dėl to užklupo mėšlungis, reikėtų nepanikuoti, sutrauktą vietą kiek galima stipriau paspaudyti pirštais arba paprasčiausiai pagnaibyti.

Kartais žmonės poilsiaudami prie vandens vartoja alkoholinius gėrimus, maudosi išgėrę. Iš tikrųjų, alkoholis yra labai blogas tokio poilsio palydovas. Nuo alkoholio įkaitęs besimaudantysis, įbridęs į vandenį gali greičiau, to nė nejausdamas, sušalti bei nuskęsti

Atsargiau mėgautis vasaros maudynėmis turėtų ir tam tikromis ligomis sergantys žmonės. Menkai užsigrūdinę, pasinėrę į nepakankamai įšilusį vandenį, gali gauti slogą, susirgti bronchitu, angina, sąnarių, šlapimo pūslės, o vyrai - dar ir prostatos, uždegimais. Įbridus į vėsesnį vandenį staiga susiaurėja odos kraujagyslės, todėl gali pakilti kraujospūdis. Dėl šios priežasties jautresnius, širdies ir kraujagyslių ligomis sergančius žmones tokiu momentu gali ištikti infarktas ar insultas. Tokių negalavimų turintiems žmonėms taip pat nepatartina kaitintis saulėje.

Saugaus elgesio prie vandens atmintinė:

ü       Neplaukite vienas.

ü       Niekada neplaukite audros metu ar naktį.

ü       Plaukite tik saugiose vietose.

ü       Į vandens telkinius, kuriuose maudotės pirmą kartą, briskite, o ne šokite nuo kranto, lieptelio ar pan.

ü       Maudantis negalima kramtyti gumos ar valgyti.

ü       Nesimaudykite iškart po valgio, apsvaigę nuo alkoholio ar kitų svaigių medžiagų.

ü       Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį.

ü       Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.

ü       Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.

ü       Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.

ü       Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.

ü       Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Jei besimaudant, žvejojant ar besiirstant valtimi užklumpa perkūnija, nedelsiant skubėkite į krantą.

 

Vis dėlto, pats geriausias patarėjas poilsiaujant prie vandens yra sveikas protas ir savo galimybių žinojimas. O jeigu turite sveikatos nusiskundimų ir šiemet poilsiauti prie vandens išsiruošite po ilgos pertraukos, gerai būtų pasikonsultuoti ir patarimų paprašyti savo šeimos gydytojo.

 

Kėdainių VSB

Stebėsenos specialistė Eglė Tuzikaitė

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.