1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • VIEŠOJE NUOMONIŲ APKLAUSOJE NARKOTIKŲ, TABAKO IR ALKOHOLIO KONTROLĖS DEPARTAMENTAS KVIEČIA PRISIDĖTI PRIE ILGALAIKĖS PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ PREVENCIJOS BEI KONTROLES POLITIKOS FORMAVIMO LIETUVOJE

    Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas kviečia visus Lietuvos gyventojus dalyvauti viešoje nuomonių apklausoje ir prisidėti prie 2018 – 2028 m. Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programos kūrimo. Visi norintys kviečiami išreikšti savo nuomonę priklausomybių gydymo, baudžiamosios narkotikų politikos, prevencijos, žalos mažinimo ir alkoholio bei tabako kontrolės temomis. Apklausa vyks iki vasario 18 d. 

    “Rengdami šią apklausą siekiame šių esminių  tikslų: tik diskutuodami galime atsakyti, kur mes norime būti po daugiau nei 10 metų, todėl norime išgirsti visuomenės nuomonę, išgryninti jos pasiūlymus opiausiose narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos ir kontrolės srityse bei parengti ilgalaikę programą. Tikimės, kad apklausos dalyviai bus aktyvūs ir drąsiai pristatys siūlymus. Užsienio šalių patirtis patvirtina, kad ilgalaikė, subalansuota ir visapusiška politika psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos ir priežiūros srityje – vienintelis kelias pasiekti reikšmingų pokyčių, rasti atsakymus, kokią šalį mes norime matyti ateityje. Pateiktos idėjos padės atsakyti į visuomenei taip rūpimus klausimus: kaip ugdyti jauną žmogų, kaip užtikrinti reikiamą pagalbą priklausomiems asmenims, kaip tinkamai pasitikti naujus iššūkius globaliame pasaulyje.”, - pažymi NTAKD direktorė Inga Juozapavičienė.

    Turime būti žingsniu priekyje, kad tinkamai pasitiktume iššūkius

    Keičiasi pasaulis, keičiasi psichoaktyviųjų medžiagų rinka, keičiasi pasiūla ir paklausa, keičiasi vartotojai, keičiasi visuomenes požiūris. Siekiame, kad naujoji programa atspindėtų šių dienų Lietuvos visuomenės lūkesčius bei padėtų spręsti opiausias visuomenės problemas, susijusias su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu Lietuvoje. Tikimės aktyvaus visuomenes įsitraukimo teikiant savo nuomonę ir įveikiant naujus iššūkius.  

    Lauksime Jūsų idėjų, kokia turi būti ilgalaikė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės bei prevencijos politika ateinančius 11 metų, NTAKD svetainėje ntakd.lrv.lt  ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje fb.com/ntakd.  

     

    Apklausa nuorodoje: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLScPqNqSqFXT9GzRpyH2zTubcucXlYDGXVJV5JFltl2-MwM5qw/viewform

     

    Kvietimo video: https://www.youtube.com/watch?v=5Od_BVkc_gE

     

     

  • SPECIALISTAI: DAUGĖJA KREIPIMŲSI Į GYDYMO ĮSTAIGAS DĖL TRAUMŲ

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos reikalų ministerijos (VLK) atkreipia dėmesį, kad šaltuoju metų laiku kasmet padaugėja gyventojų kreipimųsi į ligonines ir poliklinikas dėl įvairių traumų – rankų, kojų lūžių, galvos sutrenkimo. Specialistai ragina būti atsargiems, nes statistika rodo, kad praėjusio žiemos sezono metu (2016 m. pabaiga – 2017 pradžia) susižeidė daugiau nei 4300 žmonių, o jų gydymui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo išleista daugiau kaip 825 tūkst. eurų.

    Vien pernai metų paskutinį ketvirtį dėl tų pačių priežasčių į medikus kreipėsi daugiau nei 1300 žmonių. Specialistai tikina, jog dalis susižeidusiųjų patirtas traumas gydosi namuose ir į gydytojus nesikreipia.

    Esant permainingiems orams, plikledžiui, vaikščioti pasidaro itin sunku, todėl kai kam neatsargus vaikštinėjimas apledėjusiais šaligatviais, kiemais, baigiasi galvos sutrenkimu, raiščių patempimu, sąnarių išnirimu ar net kaulų lūžiais. Ypač daug nemalonumo žiema sukelia vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems didesnė kaulų lūžių rizika. Dalies traumų galima išvengti. Tad VLK ragina nenumoti ranka į specialistų raginimą būti atsargiems: esant lauke plikledžiui geriau likti namuose, neskubėti, avėti batus žema pakulne bei neslidžiu padu.

    Be to, eismo sąlygoms tapus sudėtingoms, padaugėja eismo įvykių, kai sužalojama vis daugiau pėsčiųjų, avarijose nukenčia ir patys vairuotojai. Žiemą vairuotojai turėtų būti budresni, atkreipti dėmesį į besikeičiančias eismo sąlygas, transporto priemonių būklę, o pėstieji – nepamiršti atšvaitų, būti drausmingais. Pasitaiko pėsčiųjų, kurie perėjose jaučiasi itin drąsiai ir į kelią išbėga staiga, kai automobilio, esant slidžiai kelio dangai, sustabdyti beveik neįmanoma. Taip jie rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų gyvybe.

  • KOKIOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGOS LIETUVOJE YRA NEMOKAMOS?

    Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) kiekvienam juo apsidraudusiam žmogui garantuoja nemokamą sveikatos priežiūrą. Nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis vadinamos tokios paslaugos, kurios yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)  lėšomis. Kitaip tariant, už gydymą Lietuvoje antrą kartą mokėti nereikia, jeigu kas mėnesį  mokamos PSD įmokos. Tačiau yra kelios sąlygos ir išimtys, kai už paslaugas visgi reikia susimokėti. Kokios jos? Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad pirmoji sąlyga Lietuvos gyventojams gauti nemokamas gydymo paslaugas, kompensuojamuosius vaistus, daugelį medicinos pagalbos priemonių, gydytojų konsultacijas ir kitą pagalbą gydymo įstaigose yra būti apdraustu PSD. Taigi, jei žmogus kartą per mėnesį moka (arba už jį darbdavys ar valstybė sumoka) PSD įmokas, visos jam reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos yra apmokamos PSDF biudžeto lėšomis. Todėl pačiam apdraustajam už jas papildomai mokėti nereikia. Labai svarbu atkreipti dėmesį, ar gydymo įstaiga, į kurią žmogus kreipiasi, turi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK).

  • SPECIALISTAI: DAUGĖJA KREIPIMŲSI Į GYDYMO ĮSTAIGAS DĖL TRAUMŲ

    Informuoja Kauno teritorinė ligonių kasa

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos reikalų ministerijos (VLK) atkreipia dėmesį, kad šaltuoju metų laiku kasmet padaugėja gyventojų kreipimųsi į ligonines ir poliklinikas dėl įvairių traumų – rankų, kojų lūžių, galvos sutrenkimo. Specialistai ragina būti atsargiems, nes statistika rodo, kad praėjusio žiemos sezono metu (2016 m. pabaiga – 2017 pradžia) susižeidė daugiau nei 4300 žmonių, o jų gydymui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo išleista daugiau kaip 825 tūkst. eurų.

    Vien pernai metų paskutinį ketvirtį dėl tų pačių priežasčių į medikus kreipėsi daugiau nei 1300 žmonių. Specialistai tikina, jog dalis susižeidusiųjų patirtas traumas gydosi namuose ir į gydytojus nesikreipia.

    Esant permainingiems orams, plikledžiui, vaikščioti pasidaro itin sunku, todėl kai kam neatsargus vaikštinėjimas apledėjusiais šaligatviais, kiemais, baigiasi galvos sutrenkimu, raiščių patempimu, sąnarių išnirimu ar net kaulų lūžiais. Ypač daug nemalonumo žiema sukelia vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems didesnė kaulų lūžių rizika. Dalies traumų galima išvengti. Tad VLK ragina nenumoti ranka į specialistų raginimą būti atsargiems: esant lauke plikledžiui geriau likti namuose, neskubėti, avėti batus žema pakulne bei neslidžiu padu.

    Be to, eismo sąlygoms tapus sudėtingoms, padaugėja eismo įvykių, kai sužalojama vis daugiau pėsčiųjų, avarijose nukenčia ir patys vairuotojai. Žiemą vairuotojai turėtų būti budresni, atkreipti dėmesį į besikeičiančias eismo sąlygas, transporto priemonių būklę, o pėstieji – nepamiršti atšvaitų, būti drausmingais. Pasitaiko pėsčiųjų, kurie perėjose jaučiasi itin drąsiai ir į kelią išbėga staiga, kai automobilio, esant slidžiai kelio dangai, sustabdyti beveik neįmanoma. Taip jie rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų gyvybe.

  • DĖL ATNAUJINTOS INTERNETO SVETAINĖS WWW.NERUKYSIU.LT

    inerukysiusvetaine

    Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2016 metų duomenimis du trečdaliai (67 proc.) 15-64 m. Lietuvos gyventojų nurodė bent kartą gyvenime rūkę ar mėginę rūkyti (cigaretes, cigarus, pypkę). 36 proc. teigė tai darę bent kartą per paskutinius 12 mėn., o per paskutinį mėnesį – 34 proc. Dauguma (73 proc.) rūkiusių ar rūkančių tyrimo dalyvių teigė mėginę mesti rūkyti. Įrodyta, kad metimas rūkyti yra veiksmingiausias būdas norint sumažinti sergamumą rūkymo sukeltomis ligomis ir mirtingumą nuo jų. Mesti rūkyti naudinga bet kuriame amžiuje. Kiekvienais metais, trečiąjį lapkričio ketvirtadienį, minint Tarptautinę nerūkymo dieną, šiemet lapkričio 16 d., skatiname atkreipti rūkančiųjų dėmesį į galimybes atsisakyti rūkymo savo ir savo artimųjų sveikatos labui.

    Nuo 2016 m. gegužės 20 d. interneto adresu www.nerukysiu.lt pasiekiama svetainė, kuri motyvuoja nerūkyti, o rūkančius asmenis atsisakyti šio žalingo įpročio. Departamentas, siekdamas pritraukti didesnį lankytojų skaičių, šiemet atnaujino interneto svetainės dizainą ir turinį. Atnaujintos interaktyvios priemonės, žemėlapis, kur kreiptis pagalbos metant rūkyti, sukurta nauja rubrika apie elektronines cigaretes ir rubrika „Klausk specialisto“, kurioje galima užduoti klausimus specialistams. Svetainei viešinti socialiniame tinkle Facebook sukurta paskyra https://www.facebook.com/nerukysiu.lt/.

KAD MAUDYNĖS BŪTŲ SAUGIOS...

Atnaujinta Penktadienis, 29 Birželis 2012 13:23

Spausdinti

Atšilus orams dauguma gyventojų patraukia prie ežerų, upių ir kitų vandens telkinių mėgautis saulės ir vandens teikiamais malonumais. Vanduo - puiki pramoga ir poilsis, tačiau jame slypi daug pavojų, ypač deramai neprižiūrimiems vaikams.

Kasmet Lietuvoje nuskęsta šimtai žmonių. LR priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2011 m. gelbėtojai 510 kartų darbavosi vandenyje: ištraukė 176 skenduolius (2010 m. - 228, 2009 m. - 165) bei išgelbėjo 41 gyventoją. Kėdainių rajone 2010 m. nuskendo 10 žmonių, 2011 m. pirminiais duomenimis nuskendo 5 žmonės. Mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Kėdainių rajone išlieka didesnis už Kauno apskrities ir Lietuvos. Ypač išaugo vaikų iki 17 m. mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų: 2009 m. 0 atv./100 000 gyv., 2010 m. šis skaičius išaugo iki 16,39 atv./100 000 gyv.

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras šiais metais vėl organizuoja renginių ciklą „Būk saugus“, kurių metu bus akcentuojamas saugus elgesys ne tik namuose, bet ir gamtoje. Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji bus mokomi, kaip suteikti pirmąją pagalbą įkandus vabzdžiams, susižeidus, kaip neperkaisti karštą dieną. Taip pat bus kalbama apie saugų elgesį prie vandens telkinių bei praktiškai parodoma, ką daryti ir kaip padėti skęstančiam žmogui.

Kad vaikai mažiau rizikuotų nuskęsti, vyresnius nei 4 metų vaikus reikia mokyti plaukti. Tačiau klaidinga manyti, kad išmokęs plaukti vaikas vandenyje bus saugus. Kadangi mažamečiai vaikai nesugeba įvertinti galimų grėsmių (nuovargis, per šaltas vanduo, per toli nuo kranto), jie neturi maudytis vieni.

Pavojai prie vandens tyko ir suaugusiųjų. Yra išskiriami keturi pagrindiniai pavojai maudantis:

a) nepažįstamas krantas;

b) mėšlungis;

c) stipri srovė;

d) šokas, netikėtai įkritus į vandenį.

Maudytis nežinomame vandens telkinyje yra labai nesaugu. Tvenkinys ar ežeras prie kranto gali būti seklus, bet toliau staiga ir smarkiai gilėti. Ant telkinio dugno gali būti šiukšlių, stiklo šukių, akmenų, atsiranda didelė tikimybė susižeisti.

Dažnai vandens maudynių mėgėjai susiduria su tokiu nemaloniu reiškiniu kaip mėšlungis - staigiu, stipriu ir skausmingu raumens, dažniausiai kojos, susitraukimu. Kad taip nenutiktų, patartina prieš maudynes apšilti, pabėgioti, pasimankštinti, pamasažuoti blauzdas. O jei plaukiojant vis dėl to užklupo mėšlungis, reikėtų nepanikuoti, sutrauktą vietą kiek galima stipriau paspaudyti pirštais arba paprasčiausiai pagnaibyti.

Kartais žmonės poilsiaudami prie vandens vartoja alkoholinius gėrimus, maudosi išgėrę. Iš tikrųjų, alkoholis yra labai blogas tokio poilsio palydovas. Nuo alkoholio įkaitęs besimaudantysis, įbridęs į vandenį gali greičiau, to nė nejausdamas, sušalti bei nuskęsti

Atsargiau mėgautis vasaros maudynėmis turėtų ir tam tikromis ligomis sergantys žmonės. Menkai užsigrūdinę, pasinėrę į nepakankamai įšilusį vandenį, gali gauti slogą, susirgti bronchitu, angina, sąnarių, šlapimo pūslės, o vyrai - dar ir prostatos, uždegimais. Įbridus į vėsesnį vandenį staiga susiaurėja odos kraujagyslės, todėl gali pakilti kraujospūdis. Dėl šios priežasties jautresnius, širdies ir kraujagyslių ligomis sergančius žmones tokiu momentu gali ištikti infarktas ar insultas. Tokių negalavimų turintiems žmonėms taip pat nepatartina kaitintis saulėje.

Saugaus elgesio prie vandens atmintinė:

ü       Neplaukite vienas.

ü       Niekada neplaukite audros metu ar naktį.

ü       Plaukite tik saugiose vietose.

ü       Į vandens telkinius, kuriuose maudotės pirmą kartą, briskite, o ne šokite nuo kranto, lieptelio ar pan.

ü       Maudantis negalima kramtyti gumos ar valgyti.

ü       Nesimaudykite iškart po valgio, apsvaigę nuo alkoholio ar kitų svaigių medžiagų.

ü       Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį.

ü       Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.

ü       Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.

ü       Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.

ü       Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.

ü       Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Jei besimaudant, žvejojant ar besiirstant valtimi užklumpa perkūnija, nedelsiant skubėkite į krantą.

 

Vis dėlto, pats geriausias patarėjas poilsiaujant prie vandens yra sveikas protas ir savo galimybių žinojimas. O jeigu turite sveikatos nusiskundimų ir šiemet poilsiauti prie vandens išsiruošite po ilgos pertraukos, gerai būtų pasikonsultuoti ir patarimų paprašyti savo šeimos gydytojo.

 

Kėdainių VSB

Stebėsenos specialistė Eglė Tuzikaitė

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.