1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • IŠBERTI IR KARŠČIUOJANTYS DĖL TYMŲ IR RAUDONUKĖS TIRIAMI NEMOKAMAI

     

    Lietuva prisideda prie Pasaulinės sveikatos organizacijos tikslų pašalinti tymus, raudonukę ir įgimtą raudonukės sindromą pasaulyje. Vykdo aktyvią šių ligų epidemiologinę priežiūrą bei skatina sustiprinti gyventojų kolektyvinį imunitetą, siekiant padidinti skiepijimo apimtis mažiausiai iki 95 proc. lygio.

    Per 2016 m. Lietuvoje užregistruoti 22 tymų atvejai, iš jų 9 vaikams (nuo 1 mėnesio amžiaus iki 1 metų) ir 13 suaugusiųjų (nuo 25 iki 43 metų). Kauno apskrityje registruoti du tymų atvejai (susirgo vienas vaikas ir suaugęs asmuo), tačiau 2015 m. sirgo net 30 Kauno apskrities gyventojų. Tymų protrūkiai registruoti Vilniaus (2013 m.) ir Tauragės (2016 m.) apskrityse. Dauguma susirgusiųjų protrūkių metu – suaugę asmenys, kurie buvo skiepyti tik viena vakcinos doze arba nežinantys savo skiepijimo būklės. Beveik visi susirgę vaikai buvo neskiepyti, tėvams atsisakius arba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi, skiepas jiems dar nepriklausė pagal amžių.

    Paskutiniai pavieniai raudonukės atvejai Lietuvoje registruoti 2013 m., o Kauno apskrityje – 2005 m.

    Išberti ir karščiuojantys – tiriami dėl tymų ir raudonukės

    Tiek tymai, tiek raudonukė yra ūmios virusinės užkrečiamosios ligos, pasireiškiančios karščiavimu ir dėminiu-mazginiu odos bėrimu, kuris yra būdingas ne tik minėtoms ligoms, bet ir kitiems infekciniams susirgimams, kaip pvz.: skarlatina, vėjaraupiai, įvairios enterovirusinės infekcijos.

    Tymai didžiausią riziką kelia nesirgusiems, neskiepytiems ar nepilnai skiepytiems kūdikiams, nėščiosioms ir prislopinto imuniteto asmenims bei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

    Raudonukė vaikams – nesunki liga, visi klinikiniai simptomai lengvi, liga greitai praeina, komplikacijos itin retos, tačiau didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims. Raudonukės virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus.

    Jei susirgimas tiek vaikui, tiek suaugusiajam, pasireškia į tymus ar raudonukę panašiu bėrimu ir karščiavimu, saugant kitus visuomenės narius būtina kreiptis į gydytojus dėl gydymo paskyrimo ir tymų ir raudonukės diagnozės patvirtinimo ar atmetimo. Asmens sveikatos priežiūros specialistai, įtarę minėtų ligų atvejus, taip pat visų kitų susirgimų, pasireiškiančių bėrimu ir karščiavimu atvejais, privalo imti ėminius (kraujo, ar šlapimo, ar nosiaryklės tepinėlį) laboratoriniam ištyrimui dėl tymų ar raudonukės diagnozės patvirtinimo ar atmetimo. Šie tyrimai gyventojams atliekami valstybės biudžeto lėšomis, tad nei asmens sveikatos priežiūros įstaigai, nei pacientui tai nekainuoja.

  • EMOCINĖ PAGALBA PRADEDAMA TEIKTI IR PRIĖMIMO-SKUBIOSIOS PAGALBOS SKYRIUOSE

    Emocinę krizę patyrusiems, bandžiusiems pasitraukti iš gyvenimo žmonėms ligoninių priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose pradedama teikti emocinė pagalba. Tai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokama nauja paslauga – paciento būklės psichodiagnostinis įvertinimas. Ją teikia gydytojas psichiatras ar gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras. 

    Pasak specialistų, nuo balandžio pradžios pradėta teikti svarbi naujovė yra ypatingai laukta paslauga. Ji leis pacientui neatidėliotinai suteikti reikalingą emocinę pagalbą, skirti tinkamą gydymą, nukreipti jį tolesnei konsultacijai į psichikos sveikatos centrą. Na, o gydymo įstaigoms tai finansinė paskata – gauti apmokėjimą už paslaugą, kuri iki šiol atskirai apmokama nebuvo. Tiesa, dažnoje įstaigoje nebuvo ir šios srities specialistų, todėl tikimasi, kad ši naujovė paskatins gydymo įstaigų vadovus juos įdarbinti.

    „Būtent priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose dirbantys medikai yra vieni iš pirmųjų, kurie gali pastebėti pacientų psichines sveikatos problemas. Tokias įtarus, reikalinga psichiatro pagalba, kuri nuo šiol ir bus teikiama kuo anksčiau, t. y. tik atvykus į ligoninę ir vėliau, iš jos išėjus", – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas. 

  • DĖL KRŪTIES VĖŽIO TIRIASI NEPAKANKAMAI MOTERŲ

    Informuoja Kauno teritorinė ligonių kasa

     

    Pernai pagal krūties vėžio prevencinę programą pasitikrino vos 99 tūkst. iš daugiau nei 475 tūkst. atitinkamo amžiaus grupės moterų. Pasak specialistų, nors kasmet pasitikrinusių moterų po truputį daugėja, akivaizdu, kad šis tikrinimosi mastas – vis dar per mažas.

    „Deja, moterys vis dar nepakankamai dalyvauja prevencinėje programoje dėl krūties vėžio ir delsia pagal ją nemokamai pasitikrinti dėl šios ligos. Dar kartą norime paraginti 50–69 metų amžiaus moteris aktyviau naudotis galimybe kas 2 metus nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio. Joms tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė.

    Siekiant dar labiau paraginti žmones dalyvauti Lietuvoje vykdomose vėžio prevencijos programose, VLK ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) inicijavo projektą „Kylame į kovą su vėžiu“. Viena iš jo priemonių – trumposios SMS žinutės, kuriomis žmonės kviečiami nemokamai pasitikrinti pagal keturias vėžio prevencijos programas – storosios žarnos, prostatos, gimdos kaklelio, o taip pat ir krūties vėžio.

  • PASKIEPYKITE VAIKUS PRIEŠ IŠLEISDAMI Į MOKYKLĄ!

     Pavasaris – tinkamiausias laikas pasirūpinti mokinių ir būsimų pirmokų sveikatos pažyma, kurią iki rugsėjo 15 d. kasmet reikia pristatyti į savo mokyklą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento specialistai ragina neatidėlioti vizito pas savo šeimos gydytoją, o jo metu nepamiršti ir skiepų bei mėginio dėl tuberkuliozės. Visi skiepijimai pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių yra nemokami.

    6 – 7 m. amžiaus vaikus, prieš pradedant lankyti mokyklą, rekomenduojama paskiepyti dviem vakcinomis. Pirmoji apsaugos nuo keturių ligų: difterijos, stabligės, kokliušo ir poliomielito. Antroji – nuo trijų: tymų, raudonukės ir epideminio parotito. Skiepijimas vienu metu nuo kelių ligų yra patikrintas laiko ir mokslinių tyrimų. Toks skiepijimas yra saugus ir užtikrina pakankamą apsaugą nuo visų ligų, nuo kurių yra skiepijama.

    Paskiepyti vaikus prieš išleidžiant į mokyklą yra svarbu ir dėl to, kad į naujus kolektyvus susiburia labai skirtingi vaikai, kurie galbūt nešioja skirtingų ligų sukėlėjus. Be to, mokykloje, atsiradus nors vienam infekcijos atvejui, yra labai geros sąlygos jam išplisti.

  • HIGIENOS INSTITUTO SPECIALISTAI NUSTATĖ

    2010–2015 m. gyventojų sergamumas visomis ligomis, dėl kurių jie gali pasitikrinti pagal profilaktines (prevencines) programas, didėjo, o mirtingumo rodiklis šiuo laikotarpiu sumažėjo tik dėl gimdos kaklelio vėžio.
    Europos Sąjungos rekomenduojamas dalyvavimo prevencinėse programose rodiklis yra 75–80 proc. Lietuvoje visose programose kiekvienais metais dalyvavo vis daugiau žmonių, tačiau bendras pasitikrinusiųjų skaičius nesiekia 60 proc., o visoms programoms skirti resursai buvo panaudoti 92–100 proc.
    Šiuo metu Lietuvoje Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamos 6 profilaktinės (prevencinės) programos, skirtos krūties, priešinės liaukos, gimdos kaklelio, tiesiosios žarnos vėžio, kraujotakos sistemos ligų, vaikų dantų ligų profilaktikai ir yra skirtos tik nustatyto amžiaus asmenims.

KAD MAUDYNĖS BŪTŲ SAUGIOS...

Atnaujinta Penktadienis, 29 Birželis 2012 13:23

Spausdinti

Atšilus orams dauguma gyventojų patraukia prie ežerų, upių ir kitų vandens telkinių mėgautis saulės ir vandens teikiamais malonumais. Vanduo - puiki pramoga ir poilsis, tačiau jame slypi daug pavojų, ypač deramai neprižiūrimiems vaikams.

Kasmet Lietuvoje nuskęsta šimtai žmonių. LR priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2011 m. gelbėtojai 510 kartų darbavosi vandenyje: ištraukė 176 skenduolius (2010 m. - 228, 2009 m. - 165) bei išgelbėjo 41 gyventoją. Kėdainių rajone 2010 m. nuskendo 10 žmonių, 2011 m. pirminiais duomenimis nuskendo 5 žmonės. Mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Kėdainių rajone išlieka didesnis už Kauno apskrities ir Lietuvos. Ypač išaugo vaikų iki 17 m. mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų: 2009 m. 0 atv./100 000 gyv., 2010 m. šis skaičius išaugo iki 16,39 atv./100 000 gyv.

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras šiais metais vėl organizuoja renginių ciklą „Būk saugus“, kurių metu bus akcentuojamas saugus elgesys ne tik namuose, bet ir gamtoje. Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji bus mokomi, kaip suteikti pirmąją pagalbą įkandus vabzdžiams, susižeidus, kaip neperkaisti karštą dieną. Taip pat bus kalbama apie saugų elgesį prie vandens telkinių bei praktiškai parodoma, ką daryti ir kaip padėti skęstančiam žmogui.

Kad vaikai mažiau rizikuotų nuskęsti, vyresnius nei 4 metų vaikus reikia mokyti plaukti. Tačiau klaidinga manyti, kad išmokęs plaukti vaikas vandenyje bus saugus. Kadangi mažamečiai vaikai nesugeba įvertinti galimų grėsmių (nuovargis, per šaltas vanduo, per toli nuo kranto), jie neturi maudytis vieni.

Pavojai prie vandens tyko ir suaugusiųjų. Yra išskiriami keturi pagrindiniai pavojai maudantis:

a) nepažįstamas krantas;

b) mėšlungis;

c) stipri srovė;

d) šokas, netikėtai įkritus į vandenį.

Maudytis nežinomame vandens telkinyje yra labai nesaugu. Tvenkinys ar ežeras prie kranto gali būti seklus, bet toliau staiga ir smarkiai gilėti. Ant telkinio dugno gali būti šiukšlių, stiklo šukių, akmenų, atsiranda didelė tikimybė susižeisti.

Dažnai vandens maudynių mėgėjai susiduria su tokiu nemaloniu reiškiniu kaip mėšlungis - staigiu, stipriu ir skausmingu raumens, dažniausiai kojos, susitraukimu. Kad taip nenutiktų, patartina prieš maudynes apšilti, pabėgioti, pasimankštinti, pamasažuoti blauzdas. O jei plaukiojant vis dėl to užklupo mėšlungis, reikėtų nepanikuoti, sutrauktą vietą kiek galima stipriau paspaudyti pirštais arba paprasčiausiai pagnaibyti.

Kartais žmonės poilsiaudami prie vandens vartoja alkoholinius gėrimus, maudosi išgėrę. Iš tikrųjų, alkoholis yra labai blogas tokio poilsio palydovas. Nuo alkoholio įkaitęs besimaudantysis, įbridęs į vandenį gali greičiau, to nė nejausdamas, sušalti bei nuskęsti

Atsargiau mėgautis vasaros maudynėmis turėtų ir tam tikromis ligomis sergantys žmonės. Menkai užsigrūdinę, pasinėrę į nepakankamai įšilusį vandenį, gali gauti slogą, susirgti bronchitu, angina, sąnarių, šlapimo pūslės, o vyrai - dar ir prostatos, uždegimais. Įbridus į vėsesnį vandenį staiga susiaurėja odos kraujagyslės, todėl gali pakilti kraujospūdis. Dėl šios priežasties jautresnius, širdies ir kraujagyslių ligomis sergančius žmones tokiu momentu gali ištikti infarktas ar insultas. Tokių negalavimų turintiems žmonėms taip pat nepatartina kaitintis saulėje.

Saugaus elgesio prie vandens atmintinė:

ü       Neplaukite vienas.

ü       Niekada neplaukite audros metu ar naktį.

ü       Plaukite tik saugiose vietose.

ü       Į vandens telkinius, kuriuose maudotės pirmą kartą, briskite, o ne šokite nuo kranto, lieptelio ar pan.

ü       Maudantis negalima kramtyti gumos ar valgyti.

ü       Nesimaudykite iškart po valgio, apsvaigę nuo alkoholio ar kitų svaigių medžiagų.

ü       Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį.

ü       Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.

ü       Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.

ü       Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.

ü       Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.

ü       Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Jei besimaudant, žvejojant ar besiirstant valtimi užklumpa perkūnija, nedelsiant skubėkite į krantą.

 

Vis dėlto, pats geriausias patarėjas poilsiaujant prie vandens yra sveikas protas ir savo galimybių žinojimas. O jeigu turite sveikatos nusiskundimų ir šiemet poilsiauti prie vandens išsiruošite po ilgos pertraukos, gerai būtų pasikonsultuoti ir patarimų paprašyti savo šeimos gydytojo.

 

Kėdainių VSB

Stebėsenos specialistė Eglė Tuzikaitė

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.