1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • DĖL ATNAUJINTOS INTERNETO SVETAINĖS WWW.NERUKYSIU.LT

    inerukysiusvetaine

    Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2016 metų duomenimis du trečdaliai (67 proc.) 15-64 m. Lietuvos gyventojų nurodė bent kartą gyvenime rūkę ar mėginę rūkyti (cigaretes, cigarus, pypkę). 36 proc. teigė tai darę bent kartą per paskutinius 12 mėn., o per paskutinį mėnesį – 34 proc. Dauguma (73 proc.) rūkiusių ar rūkančių tyrimo dalyvių teigė mėginę mesti rūkyti. Įrodyta, kad metimas rūkyti yra veiksmingiausias būdas norint sumažinti sergamumą rūkymo sukeltomis ligomis ir mirtingumą nuo jų. Mesti rūkyti naudinga bet kuriame amžiuje. Kiekvienais metais, trečiąjį lapkričio ketvirtadienį, minint Tarptautinę nerūkymo dieną, šiemet lapkričio 16 d., skatiname atkreipti rūkančiųjų dėmesį į galimybes atsisakyti rūkymo savo ir savo artimųjų sveikatos labui.

    Nuo 2016 m. gegužės 20 d. interneto adresu www.nerukysiu.lt pasiekiama svetainė, kuri motyvuoja nerūkyti, o rūkančius asmenis atsisakyti šio žalingo įpročio. Departamentas, siekdamas pritraukti didesnį lankytojų skaičių, šiemet atnaujino interneto svetainės dizainą ir turinį. Atnaujintos interaktyvios priemonės, žemėlapis, kur kreiptis pagalbos metant rūkyti, sukurta nauja rubrika apie elektronines cigaretes ir rubrika „Klausk specialisto“, kurioje galima užduoti klausimus specialistams. Svetainei viešinti socialiniame tinkle Facebook sukurta paskyra https://www.facebook.com/nerukysiu.lt/.

  • NĖŠČIŲJŲ SKIEPIJIMO NUO GRIPO SKATINIMO PROGRAMA. BENDRADARBIAVIMAS TĘSIASI

     

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) Kauno departamento specialistai dėkoja visiems padedantiems įgyvendinti Nėščiųjų skiepijimo nuo gripo skatinimo programą, kurios įgyvendinimas išsiplėtė į kitas apskritis. O Kauno mieste toliau daugėja nėščiųjų, apsaugotų nuo gripo.

    Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau - PSO) inicijuotas projektas “Skiepų nuo gripo informacijos, edukacijos ir komunikacijos programos pritaikymas nėščiosioms” Kauno mieste pradėtas įgyvendinti prieš trejus metus. Šį gripo sezoną išsiplėtė ir į kitas apskritis. Vaizdinė projekto medžiaga (plakatai, lankstinukai nėščiosioms, informacinė medžiaga sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams) pasiekė visas asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Šių metų spalio ir lapkričio mėnesį organizuoti susitikimai su gydytojais: Klaipėdoje, Šiauliuose ir Marijampolėje.

    Tęsiant aktyvų bendradarbiavimą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos profesorė dr. Meilė Minkauskienė dalinosi įrodymais grįsta informacija apie nėščiųjų skiepijimo nuo sezoninio gripo saugumą, efektyvumą ir poreikį su kolegomis Šiauliuose ir Marijampolėje. Iš viso aktualią informaciją išklausė daugiau kaip pusantro šimto seminarų dalyvių iš abiejų apskričių.

    Kauno mieste toliau didėja nuo gripo paskiepytų nėščiųjų skaičius. Per 2017 m. rugsėjo ir spalio mėnesius jau yra paskiepyta 154 nėščiosios, kai per 2016 – 2017 m. visą sezoną buvo paskiepyta 144. Įgyjame vis daugiau patirties derindami nėštumo priežiūrą ir apsaugą nuo gripo skiepų pagalba. Vis daugiau nėščiųjų gali išvengti gripo ir jo komplikacijų. Vis daugiau būsimų naujagimių taip pat galės nebijoti gripo.

    Nėščiąsias skiepyti nuo gripo būtina todėl, kad jos rizikuoja sunkiai susirgti gripu, patekti į ligoninę, patirti priešlaikinį gimdymą.

    Dėl skiepų gripo sezono metu rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

     

    Kontaktai žiniasklaidai

    Kristina Mikalauskienė

    Tel. 8 37 33 16 82; 867653401

    El. p. kristina.mikalauskiene@nvsc.lt

  • KĄ REIKIA ŽINOTI APIE TUBERKULIOZĘ, KAD NUSTATYTA DIAGNOZĖ NEIŠGĄSDINTŲ

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistai gavę informaciją apie ugdymo įstaigoje registruotą tuberkuliozės atvejį informuoja, kad tuberkuliozė, arba dar kitaip vadinama džiova, pavojinga ne tik sergančiajam, bet ir aplinkiniams. Žmogaus organizmo atsparumą tuberkuliozės bakterijai silpnina netinkama mityba, pervargimas, neigiamos emocijos, pergyvenimai, lėtinės plaučių, skrandžio ligos, cukrinis diabetas, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas. Ligai talkina prasta asmens ir aplinkos higiena.

    Tuberkuliozė – tai oro lašiniu būdu plintanti užkrečiamoji liga, kurios metu gali būti pažeisti įvairūs žmogaus organai, dažniausiai – plaučiai. Šią ligą sukelia tuberkuliozės mikobakterijos (Mycobacterium tuberculosis – toliau TM), kurios atsparios aplinkos poveikiui - žemai temperatūrai, džiovinimui, rūgštims, šarmams, alkoholiui. Sukėlėjo gyvybingumas sumažėja saulės šviesoje (veikiant tiesioginiams saulės spinduliams žūva per 45 – 60 min.), virinimo temperatūroje (1000 C ) mikobakterijos žūva per 5 – 10 min. Tuberkuliozės gydymas vidutiniškai trunka 6 – 8 mėnesius.

    Vėlyvas sergančiųjų išaiškinimas ir nekokybiškas gydymas - tai dvi pagrindinės sergamumo tuberkulioze didėjimo priežastys, dominuojančios ne tik pasaulyje, bet ir mūsų šalyje.

  • SKIEPAI NĖSČIOSIOMS

     

    NĖŠČIOSIOS KVIEČIAMOS PASISKIEPYTI NUO SEZONINIO GRIPO

    2017-10-31

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento specialistai primena, kad nėščiosios yra priskiriamos gripo rizikos grupėms ir kviečiamos pasiskiepyti nuo sezoninio gripo valstybės biudžeto lėšomis. Moksliniais tyrimais pagrįsta, kad nėščiųjų skiepijimas nuo gripo yra saugus ir efektyvus, ir apsaugo ne tik moteris, bet ir negimusį kūdikį, o motinos antikūnų dėka mažėja gripo infekcijos rizika ir ką tik gimusiems kūdikiams.

    Nėščiųjų skiepijimas nuo gripo – nėštumo priežiūros dalis

    Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja „Nėščiosios kortelės" forma, kurioje rekomenduojama nėščiosioms pasiskiepyti nuo gripo. Tikimasi, kad šį gripo sezoną ir nėščiosios, ir jas prižiūrintys sveikatos priežiūros specialistai, bus dar geriau informuoti apie skiepų nuo gripo poreikį nėštumo metu.

  • ŠEIMOS GYDYTOJAI

    Informuoja Kauno teritorinė ligonių kasa

    Į šeimos gydytoją kreipiamasi vis dažniau

    Lietuvos gyventojų vizitai pas savo šeimos gydytojus dažnėja kasmet. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, per devynis šių metų mėnesius apsilankymų skaičius pas šeimos gydytojus siekė 8,8 mln. – tai beveik 330 tūkst. apsilankymų daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai ir beveik 600 tūkst. daugiau nei užpernai. Tolygiai kasmet didėja ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų dalis, skiriama gydymo įstaigoms apmokėti už šeimos gydytojų darbą.

    Šeimos gydytojas – tai pirmasis gydytojas, kuriam gyventojai patiki savo sveikatos problemas. Būtent jis žino savo pacientų ligas, jas gydo, rūpinasi profilaktika. Todėl šiam medikui yra priskirta labai daug kompetencijų. Juk įgyvendinti šeimos medicinos principus, reiškia, stebėti visų amžiaus grupių, vadinasi – visos šeimos – sveikatą, konsultuoti žmones bet kokiais sveikatos klausimais.

    VLK specialistai pastebi, kad Lietuvoje kiekvienais metais apsilankymų pas šeimos gydytojus rodikliai auga. Pernai apsilankymų skaičius pas šeimos gydytojus siekė 11,6 mln. – tai 300 tūkst. apsilankymų daugiau nei 2015 metais. O per devynis šių metų mėnesius šeimos gydytojai jau buvo aplankyti 8,8 mln. kartų. Tai yra 3,9 proc. arba 329 367 apsilankymais daugiau nei pernai ir net 7,3 proc. arba 595 478 apsilankymais daugiau nei užpernai.

KAD MAUDYNĖS BŪTŲ SAUGIOS...

Atnaujinta Penktadienis, 29 Birželis 2012 13:23

Spausdinti

Atšilus orams dauguma gyventojų patraukia prie ežerų, upių ir kitų vandens telkinių mėgautis saulės ir vandens teikiamais malonumais. Vanduo - puiki pramoga ir poilsis, tačiau jame slypi daug pavojų, ypač deramai neprižiūrimiems vaikams.

Kasmet Lietuvoje nuskęsta šimtai žmonių. LR priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2011 m. gelbėtojai 510 kartų darbavosi vandenyje: ištraukė 176 skenduolius (2010 m. - 228, 2009 m. - 165) bei išgelbėjo 41 gyventoją. Kėdainių rajone 2010 m. nuskendo 10 žmonių, 2011 m. pirminiais duomenimis nuskendo 5 žmonės. Mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Kėdainių rajone išlieka didesnis už Kauno apskrities ir Lietuvos. Ypač išaugo vaikų iki 17 m. mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų: 2009 m. 0 atv./100 000 gyv., 2010 m. šis skaičius išaugo iki 16,39 atv./100 000 gyv.

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras šiais metais vėl organizuoja renginių ciklą „Būk saugus“, kurių metu bus akcentuojamas saugus elgesys ne tik namuose, bet ir gamtoje. Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji bus mokomi, kaip suteikti pirmąją pagalbą įkandus vabzdžiams, susižeidus, kaip neperkaisti karštą dieną. Taip pat bus kalbama apie saugų elgesį prie vandens telkinių bei praktiškai parodoma, ką daryti ir kaip padėti skęstančiam žmogui.

Kad vaikai mažiau rizikuotų nuskęsti, vyresnius nei 4 metų vaikus reikia mokyti plaukti. Tačiau klaidinga manyti, kad išmokęs plaukti vaikas vandenyje bus saugus. Kadangi mažamečiai vaikai nesugeba įvertinti galimų grėsmių (nuovargis, per šaltas vanduo, per toli nuo kranto), jie neturi maudytis vieni.

Pavojai prie vandens tyko ir suaugusiųjų. Yra išskiriami keturi pagrindiniai pavojai maudantis:

a) nepažįstamas krantas;

b) mėšlungis;

c) stipri srovė;

d) šokas, netikėtai įkritus į vandenį.

Maudytis nežinomame vandens telkinyje yra labai nesaugu. Tvenkinys ar ežeras prie kranto gali būti seklus, bet toliau staiga ir smarkiai gilėti. Ant telkinio dugno gali būti šiukšlių, stiklo šukių, akmenų, atsiranda didelė tikimybė susižeisti.

Dažnai vandens maudynių mėgėjai susiduria su tokiu nemaloniu reiškiniu kaip mėšlungis - staigiu, stipriu ir skausmingu raumens, dažniausiai kojos, susitraukimu. Kad taip nenutiktų, patartina prieš maudynes apšilti, pabėgioti, pasimankštinti, pamasažuoti blauzdas. O jei plaukiojant vis dėl to užklupo mėšlungis, reikėtų nepanikuoti, sutrauktą vietą kiek galima stipriau paspaudyti pirštais arba paprasčiausiai pagnaibyti.

Kartais žmonės poilsiaudami prie vandens vartoja alkoholinius gėrimus, maudosi išgėrę. Iš tikrųjų, alkoholis yra labai blogas tokio poilsio palydovas. Nuo alkoholio įkaitęs besimaudantysis, įbridęs į vandenį gali greičiau, to nė nejausdamas, sušalti bei nuskęsti

Atsargiau mėgautis vasaros maudynėmis turėtų ir tam tikromis ligomis sergantys žmonės. Menkai užsigrūdinę, pasinėrę į nepakankamai įšilusį vandenį, gali gauti slogą, susirgti bronchitu, angina, sąnarių, šlapimo pūslės, o vyrai - dar ir prostatos, uždegimais. Įbridus į vėsesnį vandenį staiga susiaurėja odos kraujagyslės, todėl gali pakilti kraujospūdis. Dėl šios priežasties jautresnius, širdies ir kraujagyslių ligomis sergančius žmones tokiu momentu gali ištikti infarktas ar insultas. Tokių negalavimų turintiems žmonėms taip pat nepatartina kaitintis saulėje.

Saugaus elgesio prie vandens atmintinė:

ü       Neplaukite vienas.

ü       Niekada neplaukite audros metu ar naktį.

ü       Plaukite tik saugiose vietose.

ü       Į vandens telkinius, kuriuose maudotės pirmą kartą, briskite, o ne šokite nuo kranto, lieptelio ar pan.

ü       Maudantis negalima kramtyti gumos ar valgyti.

ü       Nesimaudykite iškart po valgio, apsvaigę nuo alkoholio ar kitų svaigių medžiagų.

ü       Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį.

ü       Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.

ü       Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.

ü       Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.

ü       Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.

ü       Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Jei besimaudant, žvejojant ar besiirstant valtimi užklumpa perkūnija, nedelsiant skubėkite į krantą.

 

Vis dėlto, pats geriausias patarėjas poilsiaujant prie vandens yra sveikas protas ir savo galimybių žinojimas. O jeigu turite sveikatos nusiskundimų ir šiemet poilsiauti prie vandens išsiruošite po ilgos pertraukos, gerai būtų pasikonsultuoti ir patarimų paprašyti savo šeimos gydytojo.

 

Kėdainių VSB

Stebėsenos specialistė Eglė Tuzikaitė

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.