1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • LIGONIŲ KASOS: SPECIALISTAI KVIEČIA PASINAUDOTI NEMOKAMA VAIKŲ DANTŲ PROCEDŪRA

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad tėveliai, turintys vaikų nuo 6 iki 14 metų ir norintys savo atžaloms nuolatinius krūminius dantis padengti silantais, šią paslaugą gali gauti nemokamai. Šios išlaidos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Todėl VLK ragina tėvelius aktyviai naudotis šia galimybe ir neskubėti už tai iš savo kišenės mokėti. Daugelio burnos sveikatos problemų galima išvengti, ypač dantų ėduonies, kuri yra pažeidusi daugelio vaikų bei paauglių dantis. Nors dantų ėduonies profilaktika gali būti vykdoma įvairiomis priemonėmis, tačiau medicinos mokslų įrodymais pagrįsti duomenys patvirtina silantavimo efektyvumą. Silantai – tai dantų ėduonies profilaktikai skirtos medžiagos, mechaniškai uždengiančios dantų vageles ir įdubas, kad į jas nepatektų ėduonį sukeliančios bakterijos. „Silantavimas – neskausminga, keliolika minučių trunkanti procedūra. Dantų gręžti nereikia – grąžtas, kurio vaikai paprastai bijo, nenaudojamas. Jų paviršius nuvalomas, apdorojamas specialia pasta ir specialiomis priemonėmis padengiamas silantu. Jei silantas po kurio laiko iškrenta – procedūra kartojama. Priminsiu, kad ši paslauga nekainuoja – ją apmoka ligonių kasos", – teigia VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė Specialistai rekomenduoja dengti silantais ką tik išdygusius sveikus dantis. Žinoma, įvertinti kiekvieną situaciją ir patarti turi gydytojas odontologas. Pasak jų, laiku padengus vaikų krūminius dantis silantais, ėduonies atsiradimo tikimybė sumažėja 80–90 procentų. „Uždėjus silantą nereiškia, kad dantų galima nevalyti. Silantai apsaugo tik danties vageles, todėl dantų valymo negalima pamiršti", – sako J. Grigarienė. Tėveliams labai svarbu žinoti, kad nemokamai mažųjų dantis silantais gali padengti gydytojai odontologai arba burnos higienistai, dirbantys poliklinikose, šeimos medicinos centruose, sudariusiuose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nesudariusios šių sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis, tokių paslaugų nemokamai neteikia. VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė atkreipia dėmesį, kad šia paslauga turėtų pasidomėti tėveliai, kurie kreipiasi į gydytojus odontologus, norėdami gauti Vaiko sveikatos pažymėjimą. „Kai artimiausiu metu tėvai su vaiku lankysis pas gydytoją odontologą, jie turėtų pasidomėti nuolatinių krūminių dantų silantavimo galimybe", – pataria J. Grigarienė.

  • KĄ SVARBU ŽINOTI APIE SVEIKATOS DRAUDIMĄ ŠIEMET MOKYKLAS IR STUDIJAS BAIGIANTIEMS JAUNUOLIAMS

    Įpusėjus brandos egzaminams mokyklose ir atsiskaitymų sesijoms universitetuose bei kolegijose, Vilniaus teritorinė ligonių kasa atkreipia šiemet mokyklas ir nuolatines studijas baigiančių jaunuolių dėmesį į privalomąjį sveikatos draudimą. Jie valstybės lėšomis apdrausti iki šių metų rugpjūčio 31 dienos (imtinai). Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštųjų mokyklų moksleiviai ir studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, yra draudžiami valstybės lėšomis. Jaunuoliai, baigiantys mokyklas ar studijas vasarą, privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) valstybės lėšomis yra apdrausti iki rugpjūčio 31 d. (imtinai). Jei studijos baigiamos ar nutraukiamos kitu laiku, pavyzdžiui, žiemą arba pavasarį, draudimas galioja iki to mėnesio, kurį buvo baigti mokslai, pabaigos. „Jei jaunuoliai nuo rugsėjo mėnesio nesimokys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, nevykdys jokios darbinės veiklos ir nebus draudžiami valstybės lėšomis dėl kitų priežasčių – jie nepateks į PSD draudžiamųjų kategorijas ir jau rugsėjį turės pradėti už save kas mėnesį mokėti PSD įmokas“, – sako Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Vitkauskienė. Už įsidarbinusius asmenis PSD įmokas mokės darbdavys. Nusprendusiesiems užsiimti individualia veikla arba individualia veikla pagal verslo liudijimą reikės apsidrausti savarankiškai, sumokant draudimo įmokas nustatyta tvarka. Šiemet dar nebaigę mokslų arba nuolatinių studijų jaunuoliai valstybės lėšomis PSD bus apdrausti ir kitais mokslo metais. Apie juos duomenis teritorinės ligonių kasos gauna iš moksleivių ir studentų registro, todėl į teritorines ligonių kasas dėl draustumo patvirtinimo jiems kreiptis nereikia. „Labai svarbu, kad šią vasarą baigiantys mokslus esami ir būsimi studentai atkreiptų dėmesį į savo draustumą privalomuoju sveikatos draudimu. Įsidėmėkite, kad esate apdrausti iki rugpjūčio 31 dienos. O prasidėjus rudeniui – pasidomėkite galiojančia tvarka ir nepamirškite pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu“, – pabrėžia Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Mažvydas Savickas.

  • VASARĄ PADIDĖJA RIZIKA UŽSIKRĖSTI TOKSOKAROZE

    Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai perspėja, kad vasarą padidėja rizika užsikrėsti ir susirgti toksokaroze. Šią liga dažniausiai platina užsikrėtę šunys ir katės, savo išmatomis teršiantys aplinką. ULAC duomenimis, pernai Lietuvoje buvo užregistruoti 69 susirgimų toksokaroze atvejai. Kaimo gyventojų sergamumo toksokaroze rodiklis buvo didesnis (2,8 atv./ 100 tūkst. gyv.) nei miesto (2,1 atv./100 tūkst. gyv.). 
    Toksokarozė yra zoonozė, kurią sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų Toxocara canis (apvalioji šunų kirmėlė) ir rečiau Toxocara cati (apvalioji kačių kirmėlė) lervos. Šiam susirgimui būdinga sunki, ilgai trunkanti ir nuolat pasikarojanti eiga, pasireiškianti įvairiais klinikiniais simptomais, kuriuos nulemia migruojančios įvairiuose organuose ir audiniuose lervos.
    Dažniausiai toksokaroze užsikrečia ir serga 4-9 metų vaikai, nes jie neturi higienos įgūdžių, pavyzdžiui, neparaginti suaugusiųjų nenusiplauna rankų prieš valgį, deda į burną įvairius daiktus. Užsikrėtimą ir sergamumą taip pat sąlygoja vaikų nesusiformavusi imuninė sistema, užteršta aplinka, dažnas ir netinkamas bendravimas su savo augintiniais.

  • GYVŪNAS – NE VISADA DRAUGAS. KAIP IŠVENGTI JO ĮKANDIMO?

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad kasmet Kauno apskrityje nuo gyvūnų nukenčia apie 1,2 tūkst. asmenų, iš kurių trečdalis vaikai, palikti be priežiūros su gyvūnais. Net pusė gyventojų apkandžiojami, apdraskomi ar kitaip sužalojami žinomų sveikų savo, draugų, kaimynų ar giminaičių augintinių, o jų stebėjimas perduodamas veterinarijos specialistams. Dažniausiai gyventojai nukenčia nuo šunų ir kačių. Apie 70 proc. gyventojų nukenčia nuo gyvūnų pažeidus Gyvūnų laikymo taisykles, netinkamai elgiantis su jais (norint juos uždaryti, vežti, prausti ar nepatogiai nešant, tempiant) ar praradus atsargumo jausmą (glostant svetimą šunį, atėjus į svečius, ėdant ir pan.).

     

    Kaip išvengti įkandimo, pastebėjus besiartinantį nepažįstamą gyvūną?

    • sustokite ir ramiai stovėkite;
    • nepanikuokite, nešaukite;
    • venkite tiesioginio akių kontakto su gyvūnu;
    • ramiu, dusliu balsu, lėtai sakykite „ ne“ arba „ eik namo“;
    • stovėkite veidu į artėjantį gyvūną;
    • lėtai pakelkite rankas ant pečių, alkūnėmis uždengdami galvą;
    • laukite kol gyvūnas pasitrauks arba iš lėto traukitės nuo jo.
  • LIETUVA IR LATVIJA VAKCINĄ VAIKAMS KARTU PERKA UŽ MAŽESNĘ KAINĄ

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad netrukus šalies gydymo įstaigas pasieks pneumokokinė vakcina, skirta vaikams iki 2 metų. Šios vakcinos pirkimo, vykdomo kartu su Latvija, procedūros, artėja prie pabaigos, tad artimiausiu metu su tiekėju bus pasirašyta sutartis. Vakciną perkant kartu su kaimynine šalimi ją pavyks įsigyti net 15 proc. mažesne kaina, nei iki šiol. Bendradarbiaujant Lietuvos ir Latvijos specialistams iš viso bus nupirktos 316 774 pneumokokinės vakcinos dozės, iš jų 192 tūkst. dozių atiteks Lietuvai. Tokio vakcinos kiekio turėtų pakakti 2 metams šių dviejų Baltijos šalių vaikams skiepyti. „Sprendimas pasiteisino, tad vykdant pirkimą kartu su Latvija, Lietuvai vakcinas pavyks įsigyti net 15 proc. mažesne kaina, nei ją šalys pirko iki šiol. Bendrai šalys sutaupys daugiau nei 1,4 mln. eurų, Lietuva – daugiau nei 825 tūkst. eurų. Tai žymiai mažesnė kaina, nei kiekvienai šaliai vakciną perkant atskirai. Tokiu būdu bus sutaupytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos, o už jas vėl bus perkami pacientams reikalingi vaistai, tik jų nupirkti galėsime atitinkamai daugiau ir pagelbėti galėsime atitinkamai daugiau pacientų", – teigė VLK direktoriaus pavaduotoja Neringa Bernotienė.

KAD MAUDYNĖS BŪTŲ SAUGIOS...

Atnaujinta Penktadienis, 29 Birželis 2012 13:23

Spausdinti

Atšilus orams dauguma gyventojų patraukia prie ežerų, upių ir kitų vandens telkinių mėgautis saulės ir vandens teikiamais malonumais. Vanduo - puiki pramoga ir poilsis, tačiau jame slypi daug pavojų, ypač deramai neprižiūrimiems vaikams.

Kasmet Lietuvoje nuskęsta šimtai žmonių. LR priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2011 m. gelbėtojai 510 kartų darbavosi vandenyje: ištraukė 176 skenduolius (2010 m. - 228, 2009 m. - 165) bei išgelbėjo 41 gyventoją. Kėdainių rajone 2010 m. nuskendo 10 žmonių, 2011 m. pirminiais duomenimis nuskendo 5 žmonės. Mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Kėdainių rajone išlieka didesnis už Kauno apskrities ir Lietuvos. Ypač išaugo vaikų iki 17 m. mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų: 2009 m. 0 atv./100 000 gyv., 2010 m. šis skaičius išaugo iki 16,39 atv./100 000 gyv.

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras šiais metais vėl organizuoja renginių ciklą „Būk saugus“, kurių metu bus akcentuojamas saugus elgesys ne tik namuose, bet ir gamtoje. Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji bus mokomi, kaip suteikti pirmąją pagalbą įkandus vabzdžiams, susižeidus, kaip neperkaisti karštą dieną. Taip pat bus kalbama apie saugų elgesį prie vandens telkinių bei praktiškai parodoma, ką daryti ir kaip padėti skęstančiam žmogui.

Kad vaikai mažiau rizikuotų nuskęsti, vyresnius nei 4 metų vaikus reikia mokyti plaukti. Tačiau klaidinga manyti, kad išmokęs plaukti vaikas vandenyje bus saugus. Kadangi mažamečiai vaikai nesugeba įvertinti galimų grėsmių (nuovargis, per šaltas vanduo, per toli nuo kranto), jie neturi maudytis vieni.

Pavojai prie vandens tyko ir suaugusiųjų. Yra išskiriami keturi pagrindiniai pavojai maudantis:

a) nepažįstamas krantas;

b) mėšlungis;

c) stipri srovė;

d) šokas, netikėtai įkritus į vandenį.

Maudytis nežinomame vandens telkinyje yra labai nesaugu. Tvenkinys ar ežeras prie kranto gali būti seklus, bet toliau staiga ir smarkiai gilėti. Ant telkinio dugno gali būti šiukšlių, stiklo šukių, akmenų, atsiranda didelė tikimybė susižeisti.

Dažnai vandens maudynių mėgėjai susiduria su tokiu nemaloniu reiškiniu kaip mėšlungis - staigiu, stipriu ir skausmingu raumens, dažniausiai kojos, susitraukimu. Kad taip nenutiktų, patartina prieš maudynes apšilti, pabėgioti, pasimankštinti, pamasažuoti blauzdas. O jei plaukiojant vis dėl to užklupo mėšlungis, reikėtų nepanikuoti, sutrauktą vietą kiek galima stipriau paspaudyti pirštais arba paprasčiausiai pagnaibyti.

Kartais žmonės poilsiaudami prie vandens vartoja alkoholinius gėrimus, maudosi išgėrę. Iš tikrųjų, alkoholis yra labai blogas tokio poilsio palydovas. Nuo alkoholio įkaitęs besimaudantysis, įbridęs į vandenį gali greičiau, to nė nejausdamas, sušalti bei nuskęsti

Atsargiau mėgautis vasaros maudynėmis turėtų ir tam tikromis ligomis sergantys žmonės. Menkai užsigrūdinę, pasinėrę į nepakankamai įšilusį vandenį, gali gauti slogą, susirgti bronchitu, angina, sąnarių, šlapimo pūslės, o vyrai - dar ir prostatos, uždegimais. Įbridus į vėsesnį vandenį staiga susiaurėja odos kraujagyslės, todėl gali pakilti kraujospūdis. Dėl šios priežasties jautresnius, širdies ir kraujagyslių ligomis sergančius žmones tokiu momentu gali ištikti infarktas ar insultas. Tokių negalavimų turintiems žmonėms taip pat nepatartina kaitintis saulėje.

Saugaus elgesio prie vandens atmintinė:

ü       Neplaukite vienas.

ü       Niekada neplaukite audros metu ar naktį.

ü       Plaukite tik saugiose vietose.

ü       Į vandens telkinius, kuriuose maudotės pirmą kartą, briskite, o ne šokite nuo kranto, lieptelio ar pan.

ü       Maudantis negalima kramtyti gumos ar valgyti.

ü       Nesimaudykite iškart po valgio, apsvaigę nuo alkoholio ar kitų svaigių medžiagų.

ü       Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį.

ü       Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.

ü       Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.

ü       Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.

ü       Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.

ü       Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Jei besimaudant, žvejojant ar besiirstant valtimi užklumpa perkūnija, nedelsiant skubėkite į krantą.

 

Vis dėlto, pats geriausias patarėjas poilsiaujant prie vandens yra sveikas protas ir savo galimybių žinojimas. O jeigu turite sveikatos nusiskundimų ir šiemet poilsiauti prie vandens išsiruošite po ilgos pertraukos, gerai būtų pasikonsultuoti ir patarimų paprašyti savo šeimos gydytojo.

 

Kėdainių VSB

Stebėsenos specialistė Eglė Tuzikaitė

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.