1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • NUOTRAUKŲ KONKURSE „SVEIKA ŠEIMA“

    Kauno teritorinė ligonių kasa kviečia moksleivius dalyvauti

     Kauno teritorinė ligonių kasa (TLK) kviečia Kauno ir Marijampolės apskričių (Kauno, Kauno rajono, Birštono, Jonavos rajono, Raseinių rajono, Prienų rajono, Kaišiadorių rajono, Kėdainių rajono, Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio rajono, Šakių rajono) moksleivius dalyvauti nuotraukų konkurse „Sveika šeima“. Skaitmenines nuotraukas reikia pateikti internetu, specialiai šiam konkursui suteiktoje prieigoje www.vlk.lt/nuotraukukonkursas2017 Konkurso tema – šeimos gydytojo rūpestis visų šeimos narių sveikata, tad ir nuotraukos turėtų atspindėti tai, kaip moksleiviai mato šio svarbiausio šeimai gydytojo vaidmenį kuriant šeimos sveikatą. Konkurse „Sveika šeima“ kviečiami dalyvauti visi progimnazijų, pagrindinių, vidurinių mokyklų ir gimnazijų mokiniai, išskyrus pradinukus, taip pat profesinio rengimo mokyklų mokiniai. Konkurso dalyviai turi pateikti skaitmenines temą atitinkančias nuotraukas, internete užpildę trumpą konkurso dalyvio anketą ir suteikę nuotraukai pavadinimą. Svarbu įsidėmėti, kad vienas moksleivis gali atsiųsti tik vieną nuotrauką. Nuotraukas nacionaliniam konkursui prašome siųsti nuo vasario 15 d. iki kovo 31 dienos (imtinai).

  • 2016 METAIS ŽIV INFEKCIJA DIAGNOZUOTA 214 ASMENŲ

    Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2016 metais Lietuvoje užregistruota 214 naujų užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejų, iš kurių 165 vyrams ir 49 moterims.


    Iš viso, iki šių metų sausio 1 d., Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 2749 asmenims, iš kurių daugumą - 79,4 proc. (2182 atv.) sudaro vyrai ir keturis kartus mažiau moterų 20,6 proc. (567 atv.).


    Pagal užsikrėtimo ŽIV būdą, dauguma - 91 (42,5 proc.) - pernai ŽIV užsikrėtusių asmenų užsikrėtė ŽIV lytinių santykių metu:  30,4 proc. (65 asmenys) – heteroseksualių ir 12,1 proc. (26 asmenys) – homoseksualių. 38,8 proc. (83 asmenys) ŽIV užsikrėtė vartodamas švirkščiamuosius narkotikus. 18,2 proc. (39 asmenų) – užsikrėtimo būdas nenustatytas. Užregistruotas vienas ŽIV perdavimo iš motinos vaikui atvejis. Per visą ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988 - 2016) užregistruoti 6 perinatalinio (užsikrėtė nėštumo ar gimdymo metu nuo ŽIV infekuotos motinos) ŽIV perdavimo atvejai.
     
    Daugiausiai (42,1 proc.) užsikrėtusiųjų ŽIV Lietuvoje pernai nustatyta 30 - 39 metų amžiaus asmenų grupėje.


    ULAC duomenimis, nauji ŽIV infekcijos atvejai pernai užregistruoti visose apskrityse – daugiausiai Vilniaus (81) ir Klaipėdos (33). Toliau seka Šiaulių (23), Kauno (20), Marijampolės (12), Utenos (11), Telšių (10), Alytaus ir Tauragės po 6, Panevėžio (5). Pernai ŽIV infekcija išaiškinta 6 užsieniečiams bei 1 asmens gyvenamoji vieta nežinoma.

     
    Pernai 70 naujų ŽIV infekcijos atvejų (32,7 proc.) buvo diagnozuota Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos pavaldžiose įstaigose ir tai trigubai daugiau nei užpernai (2015 m. - 23 asmenims). Daugiausiai naujų ŽIV atvejų 2016 m. nustatyta Alytaus pataisos namuose (41). Šioje įkalinimo įstaigoje pagal galiojančią tvarką visi nuteistieji dėl ŽIV tiriami vieną kartą metuose kasmet ir kitais atvejais pagal poreikį. ULAC duomenimis, pernai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose buvo atlikta 12,3 tūkst. tyrimų dėl ŽIV.

     

    Kontaktinis asmuo:

    Zigmantas Nagys 

    Švietimo ir komunikacijos skyrius


    tel. (8 5) 230 0124, mob. tel. 8 684 33174, el. paštas: zigmas.nagys@ulac.lt

  • TĖVELIŲ ATOSTOGOS SVARBIAU NEI VAIKŲ SVEIKATA?

    Niekam ne paslaptis, kad sergant sudėtingomis lėtinėmis ligomis ar patyrus įvairias traumas gali būti skiriamas reabilitacinis gydymas. Deja, pažvelgus į ligonių kasų turimą statistiką, susidaro įspūdis, kad vaikai serga tik vasarą.

                                                                                             

    „Lietuvoje reabilitacinį ligonių kasų apmokamą gydymą vaikams teikia 66, o suaugusiems net 137 gydymo įstaigos. Žiemą šiose gydymo įstaigose nuolat yra laisvų vietų, tačiau vasarą pakliūti į reabilitacinio gydymo įstaigą tampa labai sudėtinga, ypač jei ji yra įsikūrusi prie jūros ar kitame kurortiniame mieste", – sako VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas.

    Pasak jo, sergančiam žmogui gali būti skiriamos įvairios reabilitacijos paslaugų rūšys. Pavyzdžiui, ambulatorinė reabilitacija, kuri paprastai atliekama poliklinikoje, arba stacionarinė reabilitacija. Būtent reabilitacijos stacionare paslaugų analizė ir atskleidžia žmonių neatsakingumą.  

    „Vaikams, kaip ir suaugusiems, reabilitacinis gydymas skiriamas dviem atvejais – kai žmogui reikia atsigauti po sunkių traumų, arba sergant sunkiomis lėtinėmis ligomis. Abiem atvejais reabilitacija negali būti atidėliojama tam laikui, kai tiesiog bus geras oras", – teigia V. Zaksas.

    Kasmet birželio mėnesį drastiškai pradeda daugėti vaikų, siunčiamų į reabilitaciją, o per liepos ir rugpjūčio mėnesius gydoma apie 3 tūkstančius tokių vaikų. Tuo tarpu kitais mėnesiais mažųjų ligoniukų skaičius svyruoja nuo 500 iki 800.  

    V. Zakso teigimu, susidaro įspūdis, kad dažnai lėtinėmis ligomis sergančių vaikų tėveliai apie reabilitacijos reikalingumą prisimena tik vasarą, tikėtina, derindami šį laiką su savo atostogomis. Toks elgesys yra tikrai neatsakingas.  

    VLK primena, kad apie medicininės reabilitacijos reikalingumą sprendžia fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, kuris konsultacijos metu įvertina paciento diagnozę, taikytą gydymą, gretutinius susirgimus, ligos sunkumo laipsnį, galimas kontraindikacijas bei kitus aktualius duomenis. Gydytojas, pacientui paskyręs medicininę reabilitaciją, siuntime konkrečiai nurodo, kokią medicininės reabilitacijos rūšį paskyrė, o teritorinė ligonių kasa apmoka už suteiktas tos rūšies paslaugas.  

    2015 m. reabilitacijai apmokėti ligonių kasos išleido 43 mln. eurų, iš kurių 7,7 mln. eurų panaudota vaikų reabilitacijai apmokėti. 2016 m. suteikta reabilitacijos paslaugų už beveik 46 mln. eurų. Medicininės reabilitacijos paslaugos visuomet kompensuojamos pilnai ir pacientui papildomai mokėti nereikia.

     

  • SERGAMUMO GRIPU IR ŪVKTI SITUACIJA KAUNO APSKRITIES TERITORIJOJE 5-ĄJĄ METŲ SAVAITĘ

         5-osios metų savaitės duomenimis sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra aukštas ir siekia 136,1 atv./ 10 000 gyventojų per savaitę, tačiau 4-osios savaitės rodiklis buvo didesnis ir siekė 163,6 atv./ 10 000 gyventojų per savaitę. Didžiausias sergamumas 5-ąją savaitę registruotas Kauno mieste, t.y. 167,1 atv./ 10 000 gyventojų per savaitę ir Prienų rajone – 150,6. Mažiausiai peršalimo ligomis serga Birštono gyventojai, kur rodiklis siekia 51,5 atv./ 10 000 gyventojų per savaitę. Daugiausiai serga vaikai – 54,6 proc. iš visų susirgusiųjų.

    Gripo epidemijos buvo paskelbtos Kauno mieste (nuo 2017-01-16), Jonavos r. (nuo 2017-01-17), Prienų r. (nuo 2017-01-23), Kėdainių r. (nuo 2017-01-24) ir Raseinių r. (2017-01-30).

       Lyginant 4-osios ir 5-osios savaitės duomenis, iš viso Kauno apskrityje 4-ąją savaitę buvo užregistruoti 1605 gripo atv., o 5-ąją savaitę 330 atv. mažiau.

    Lentelė. Sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje 2017 m. 5-ąją metų savaitę

    Teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos aptarnaujamos savivaldybės

    4 sav. (sausio 23 – 29 d.)

    5 sav. (sausio 30 – vasario 5 d.)

    Gripo atvejų sk.

    Gripo ir ŪVKTI atvejų sk.

    Rodiklis 10 tūkst. gyventojų per savaitę

    Gripo atvejų sk.

    Gripo ir ŪVKTI atvejų sk.

    Rodiklis 10 tūkst. gyventojų per savaitę

     Kauno miesto

    983

    5456

    186,4

    862

    4892

    167,1

     Kauno rajono

    114

    848

    93,1

    95

    808

    88,7

     Kėdainių rajono

    135

    788

    164,1

    48

    400

    83,3

     Jonavos rajono

    143

    862

    202,3

    106

    553

    129,8

     Kaišiadorių rajono

    24

    307

    99,5

    19

    285

    92,4

     Prienų rajono

    184

    639

    235,4

    111

    409

    150,6

     Birštono

    2

    29

    67,9

    0

    22

    51,5

     Raseinių rajono

    20

    399

    119,0

    34

    393

    117,2

      Iš viso:

    1605

    9328

    163,6

    1275

    7762

    136,1

     

           Per savaitę sergamumas gripu ir ŪVKTI sumažėjo visose apskrities teritorijose.

           Į Kauno apskrities ligonines per savaitę dėl gripo kreipėsi net 112 asmenys, iš kurių hospitalizuota 17 vaikų ir 17 suaugusiųjų.

           Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra mažesnis. Pernai 5-ąją metų savaitę Kauno apskrityje rodiklis siekė 167,7, Kauno mieste – 211,3, o Kauno rajone – 131,1 atvejai 10 000 gyventojų per savaitę.

         Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis 4-ąją metų savaitę iš Kauno apskrityje paimtų ėminių išskirta 12 A(H3N2) tipo viruso atvejai. Lietuvoje išskirta iš viso 79 A(H3N2),58 A,7 B tipo virusų atvejai bei 1 RSV atvejis.

     

     

    Žydrūnė Tamulėnaitė,

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro

    prie Sveikatos apsaugos ministerijos

    Kauno departamento
    Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė
    Tel. 8 37 331695

    El. paštas zydrune.tamulenaite@nvsc.lt

     

    Kontaktai žiniasklaidai

    Kristina Mikalauskienė

    Tel. 8 37 33 16 84; 867653401

    El. p. kristina.mikalauskiene@nvsc.lt">kristina.mikalauskiene@nvsc.lt

     

     

  • SERGAMUMO GRIPU IR ŪVKTI SITUACIJA KAUNO APSKRITIES TERITORIJOJE 4-ĄJĄ METŲ SAVAITĘ 2017-01-30

             Gripo sezonas kasmet skaičiuojamas nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų savaitės imtinai. 2016-2017 m. gripo sezonas prasideda 2016 m. spalio 3 d., o baigiasi 2017 m. gegužės 21 d. Gripo sezono metu labai padaugėja sergamumo gripu ir kitomis peršalimo ligomis atvejų, todėl svarbu žinoti situaciją, kad būtų galima laiku imtis atsargumo priemonių. Vadovaujantis nustatyta tvarka Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas kiekvieną savaitę gauna informaciją iš Kauno apskrities teritorijoje esančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų apie sergamumą gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI). Apibendrinti duomenys apie sergamumą pateikiami kiekvieną pirmadienį viso gripo sezono metu.

         4-osios metų savaitės duomenimis sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra labai aukštas ir siekia 163,6 atv./ 10 000 gyventojų per savaitę, o 3-osios savaitės rodiklis buvo mažesnis ir siekė 151,3 atv./ 10 000 gyventojų per savaitę. Didžiausias sergamumas 4-iąją savaitę registruotas Prienų r., t.y. 235,4 atv./ 10 000 gyventojų per savaitę ir Jonavos rajone – 202,3. Mažiausiai peršalimo ligomis serga Birštono gyventojai, kur rodiklis siekia 67,9 atv./ 10 000 gyventojų per savaitę. Daugiausiai serga vaikai – 56,0 proc. iš visų susirgusiųjų.

KAD MAUDYNĖS BŪTŲ SAUGIOS...

Atnaujinta Penktadienis, 29 Birželis 2012 13:23

Spausdinti

Atšilus orams dauguma gyventojų patraukia prie ežerų, upių ir kitų vandens telkinių mėgautis saulės ir vandens teikiamais malonumais. Vanduo - puiki pramoga ir poilsis, tačiau jame slypi daug pavojų, ypač deramai neprižiūrimiems vaikams.

Kasmet Lietuvoje nuskęsta šimtai žmonių. LR priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2011 m. gelbėtojai 510 kartų darbavosi vandenyje: ištraukė 176 skenduolius (2010 m. - 228, 2009 m. - 165) bei išgelbėjo 41 gyventoją. Kėdainių rajone 2010 m. nuskendo 10 žmonių, 2011 m. pirminiais duomenimis nuskendo 5 žmonės. Mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų Kėdainių rajone išlieka didesnis už Kauno apskrities ir Lietuvos. Ypač išaugo vaikų iki 17 m. mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų: 2009 m. 0 atv./100 000 gyv., 2010 m. šis skaičius išaugo iki 16,39 atv./100 000 gyv.

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras šiais metais vėl organizuoja renginių ciklą „Būk saugus“, kurių metu bus akcentuojamas saugus elgesys ne tik namuose, bet ir gamtoje. Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji bus mokomi, kaip suteikti pirmąją pagalbą įkandus vabzdžiams, susižeidus, kaip neperkaisti karštą dieną. Taip pat bus kalbama apie saugų elgesį prie vandens telkinių bei praktiškai parodoma, ką daryti ir kaip padėti skęstančiam žmogui.

Kad vaikai mažiau rizikuotų nuskęsti, vyresnius nei 4 metų vaikus reikia mokyti plaukti. Tačiau klaidinga manyti, kad išmokęs plaukti vaikas vandenyje bus saugus. Kadangi mažamečiai vaikai nesugeba įvertinti galimų grėsmių (nuovargis, per šaltas vanduo, per toli nuo kranto), jie neturi maudytis vieni.

Pavojai prie vandens tyko ir suaugusiųjų. Yra išskiriami keturi pagrindiniai pavojai maudantis:

a) nepažįstamas krantas;

b) mėšlungis;

c) stipri srovė;

d) šokas, netikėtai įkritus į vandenį.

Maudytis nežinomame vandens telkinyje yra labai nesaugu. Tvenkinys ar ežeras prie kranto gali būti seklus, bet toliau staiga ir smarkiai gilėti. Ant telkinio dugno gali būti šiukšlių, stiklo šukių, akmenų, atsiranda didelė tikimybė susižeisti.

Dažnai vandens maudynių mėgėjai susiduria su tokiu nemaloniu reiškiniu kaip mėšlungis - staigiu, stipriu ir skausmingu raumens, dažniausiai kojos, susitraukimu. Kad taip nenutiktų, patartina prieš maudynes apšilti, pabėgioti, pasimankštinti, pamasažuoti blauzdas. O jei plaukiojant vis dėl to užklupo mėšlungis, reikėtų nepanikuoti, sutrauktą vietą kiek galima stipriau paspaudyti pirštais arba paprasčiausiai pagnaibyti.

Kartais žmonės poilsiaudami prie vandens vartoja alkoholinius gėrimus, maudosi išgėrę. Iš tikrųjų, alkoholis yra labai blogas tokio poilsio palydovas. Nuo alkoholio įkaitęs besimaudantysis, įbridęs į vandenį gali greičiau, to nė nejausdamas, sušalti bei nuskęsti

Atsargiau mėgautis vasaros maudynėmis turėtų ir tam tikromis ligomis sergantys žmonės. Menkai užsigrūdinę, pasinėrę į nepakankamai įšilusį vandenį, gali gauti slogą, susirgti bronchitu, angina, sąnarių, šlapimo pūslės, o vyrai - dar ir prostatos, uždegimais. Įbridus į vėsesnį vandenį staiga susiaurėja odos kraujagyslės, todėl gali pakilti kraujospūdis. Dėl šios priežasties jautresnius, širdies ir kraujagyslių ligomis sergančius žmones tokiu momentu gali ištikti infarktas ar insultas. Tokių negalavimų turintiems žmonėms taip pat nepatartina kaitintis saulėje.

Saugaus elgesio prie vandens atmintinė:

ü       Neplaukite vienas.

ü       Niekada neplaukite audros metu ar naktį.

ü       Plaukite tik saugiose vietose.

ü       Į vandens telkinius, kuriuose maudotės pirmą kartą, briskite, o ne šokite nuo kranto, lieptelio ar pan.

ü       Maudantis negalima kramtyti gumos ar valgyti.

ü       Nesimaudykite iškart po valgio, apsvaigę nuo alkoholio ar kitų svaigių medžiagų.

ü       Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį.

ü       Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.

ü       Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.

ü       Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.

ü       Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.

ü       Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Jei besimaudant, žvejojant ar besiirstant valtimi užklumpa perkūnija, nedelsiant skubėkite į krantą.

 

Vis dėlto, pats geriausias patarėjas poilsiaujant prie vandens yra sveikas protas ir savo galimybių žinojimas. O jeigu turite sveikatos nusiskundimų ir šiemet poilsiauti prie vandens išsiruošite po ilgos pertraukos, gerai būtų pasikonsultuoti ir patarimų paprašyti savo šeimos gydytojo.

 

Kėdainių VSB

Stebėsenos specialistė Eglė Tuzikaitė

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.