1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Sveikata
  • Patirtis

Aktualu

  • B TIPO GRIPO VIRUSAS GALI BŪTI PAVOJINGESNIS NEGU MANYTA

    Publikavimo data: 2012-02-21

    JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro mokslininkai nustatė ryšį tarp širdies sutrikimų ir jaunų pacientų mirčių, kurias sukėlė B tipo gripo virusas. Kaip teigia tyrėjų grupė, buvo atlikta išsami studija, kurios metu buvo lyginami pacientai, sergantys bakterine pneumonija ir sveiki asmenys.

    Mokslininkai daugiau žino apie A tipo gripo virusą, nes jie nuolat atidžiai stebi nenuspėjamus viruso antigeninius pokyčius, taip pat gripo virusas yra plačiai paplitęs tarp paukščių ir žinduolių. Yra žinoma, kad tik dvi B tipo gripo viruso padermės cirkuliuoja žmogaus organizme. Nors sezoninio gripo metu B tipo gripo virusas aplinkoje dažnai ir nedominuoja, tačiau šis gripo virusas sukelia didesnį mirtingumą epidemijų metu nei A(H1N1), bet mažesnį nei A(H3N2) gripo viruso atmainos.

    Nors B tipo gripo virusas sukelia daugiau mirčų tarp vaikų, tačiau šis viruso tipas yra nemažiau pavojingas ir suaugusiems. Atlikti tyrimai atskleidė keletą pagrindinių mirtino B tipo gripo viruso bruožų, kurie histlogiškai yra panašūs į A tipo gripo virusą. Teigiama, kad jauniems pacientams retai buvo nustatomos bakterinės infekcijos, tačiau dažniau buvo fiksuoti širdies sutrikimai.

    Tyrinėtojų grupė pastebėjo, kad gripas, kurį sukėlė B tipo virusas, labai greitai progresuoja ir baigiasi staigia mirtimi, netgi greičiau nei nuo kitų gripo virusų tipų.

    Apibendrindami mokslininkai pabrėžė, kad liga gali būti mirtina vaikams, kurie nebuvo sirgę bakterine pneumonija. Taip pat B tipo gripo virusas neturėtų nustelbti A tipo gripo viruso svarbos. Mirčių, sukeltų abiejų gripo virusų tipų, analizė galėtų padėti kuriant gripo prevencijos ir kontrolės priemones.

    Informaciją remdamasi Minesotos universiteto Infekcinių ligų mokslinių tyrimų ir politikos centro (JAV) duomenimis parengė Imunoprofilaktikos skyriaus specialistė Eglė Paužaitė.

  • MENINGOKOKINĖS INFEKCIJOS RIZIKĄ ĮVERTINTI GALI TIK ŠEIMOS GYDYTOJAS

    Publikavimo data: 2012-02-21

    Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad meningokokinė infekcija - tai ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas). Ši infekcija paplitusi visame pasaulyje, ypač Afrikoje, neretai sukelia protrūkius. Susirgimai dažnesni šaltuoju sezonu. Į klausimus, kaip atpažinti meningokokinę infekciją ir kaip nuo jos apsisaugoti, atsakė ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.
    Kaip meningokokinė infekcija plinta?
    Meningokokinė infekcija plinta oro lašeliniu būdu – į aplinką meningokokai išsiskiria su smulkiausiais seilių lašeliais. Imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas.
    Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Inkubacinis periodas svyruoja 1-10 dienų (vidutiniškai 4 dienos). Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Pavojus susirgti yra ir kitiems: esant susirgimams virusinėmis respiracinėmis infekcijomis, nusilpus imunitetui, stresui.
    Kokie yra šios ligos simptomai?
    Skiriamos trys pagrindinės klinikinės formos: meningitas, meningokokcemija ir mišri forma. Meningokokinė infekcija gali pasireikšti įvairiai, tačiau visoms formoms būdingas karščiavimas bei bendrosios intoksikacijos požymiai. Visais atvejais ligos pradžioje pakyla temperatūra, atsiranda galvos skausmas, galimas raumenų skausmas, kaklo raumenų stingimas, atsiradęs dėl raumenų įtempimo, vėmimas. Būdingas meningokokcemijos požymis – odos bėrimas.
    Kaip meningokokinė infekcija gydoma?
    Meningokokinės infekcijos gydymui naudojami antibiotikai. Susirgus rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą. Tik šeimos gydytojas gali įvertinti riziką ir paskirti reikalingas profilaktikos priemones ar gydymą. Jokiu būdu nerekomenduojame patiems gerti antibiotikų.
    Kaip reikėtų elgtis kontaktų su sergančiu asmeniu turėjusiems asmenims?
    Itin atidūs turi būti kartu su ligoniu gyvenantys šeimos nariai ar dirbantys asmenys, vaikų kolektyvų nariai. Save ir vaikus stebėti reikia bent dešimt dienų.
    Asmenys, turėję kontaktą su sergančiaisiais meningokokine infekcija turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins būklę, nuspręs, ar reikalingas gydymas. Asmenims, turėjusiems kontaktą su sergančiuoju, laiku nepaskyrus antibiotikų, praėjus dviems savaitėms po kontakto, ją netikslinga skirti, kadangi ji bus neefektyvi.
    Ar galima nuo meningokokinės infekcijos pasiskiepyti?
    Specifinė meningokokinės infekcijos profilaktika (skiepai) Lietuvoje rekomenduojama tik asmenims, vykstantiems į didelės meningokokinės infekcijos rizikos šalis. Lietuvoje ir Europoje naudojamos vakcinos sudėtyje nėra meningokokinės infekcijos B serotipo, kuris dominuoja Lietuvoje.
    Parengė Imunoprofilaktikos skyriaus specialistė Eglė Paužaitė.

    Daugiau informacijos:
    Beata Bukotaitė
    8 614 71720, beata@ulac.lt
    Švietimo ir komunikacijos skyrius
    Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

     

  • SPECIALISTAMS NERIMĄ KELIA IŠAUGĘS ŽARNYNO INFEKCINIŲ LIGŲ PROTRŪKIŲ SKAIČIUS

    Publikavimo data: 2012-02-15

    Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2011 m. Lietuvoje palyginti su 2010 m. smarkiai išaugo žarnyno infekcinių ligų protrūkių skaičius. Pernai buvo užregistruoti 437 žarnyno infekcinių ligų protrūkiai. Šiuose, dažniausiai per maistą plintančių ligų židiniuose, susirgo ir į asmens sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi 1228 asmenys, 873 (71 %) asmenys buvo gydomi ligoninėse. 2010 m. tokių protrūkių buvo 190, o protrūkių metu žarnyno infekcinėmis ligomis susirgo 538 asmenys (1 pav.). 
    „Nerimą kelia augantis susirgimų skaičius. Ligų protrūkiai parodo, kad nepaisoma asmeninės ir maisto tvarkymo higienos, neatsakingai elgiamasi su maisto žaliavomis“,  - sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas dr. doc. Saulius Čaplinskas.

    1 pav. Žarnyno infekcinių ligų protrūkiai Lietuvoje 2010-2011 m.

    Clipboard01 grafikas

  • ŠILUTĖS RAJONE NUO STABLIGĖS MIRĖ VYRAS

    Publikavimo data: 2012-02-14

    Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, vasario 12 d. Šilutės rajone nuo stabligės mirė vyras. Apie tai pranešė Klaipėdos visuomenės sveikatos centras.
    68 metų vyras pernai gruodį krito ir susimušė galvą, tačiau medicininės pagalbos nesikreipė. Gruodžio 29 d. jis susirgo. Liga prasidėjo kalbos ir rijimo sutrikimu, seilėtekiu, gerklės skausmu. Tuomet jis buvo paguldytas į Šilutės ligoninę, vėliau  buvo perkeltas į Klaipėdos universitetinę ligoninę su stabligės diagnoze.
     

  • ŠILUTĖS RAJONE NUO STABLIGĖS MIRĖ VYRAS

    Publikavimo data: 2012-02-14

    Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, vasario 12 d. Šilutės rajone nuo stabligės mirė vyras. Apie tai pranešė Klaipėdos visuomenės sveikatos centras.
    68 metų vyras pernai gruodį krito ir susimušė galvą, tačiau medicininės pagalbos nesikreipė. Gruodžio 29 d. jis susirgo. Liga prasidėjo kalbos ir rijimo sutrikimu, seilėtekiu, gerklės skausmu. Tuomet jis buvo paguldytas į Šilutės ligoninę, vėliau  buvo perkeltas į Klaipėdos universitetinę ligoninę su stabligės diagnoze.
     

IŠLIKIME SVEIKI

Spausdinti


Ūminės virusinės kvėpavimo takų ligos dažnai vadinamos „peršalimo ligomis" - tai dažniausios infekcijos, sukeliančios epidemijas (peršalimo ligomis vadiname grip
ą, paragripą, rinovirusinę, sincitiovirusinę, adenovirusinę infekcijas). ,,Peršalimo ligas” gali sukelti virš 100 rūšių virusų. Šiomis ligomis kiekvienas suaugęs žmogus vidutiniškai perserga 2 kartus per metus, o vaikas - 3 kartus (ikimokyklinio amžiaus vaikai - net 6 kartus). Peršalama, kai žmogaus organizmas nespėja prisitaikyti prie temperatūros svyravimų. Kadangi daug ligonių vaikščioja ir sirgdami, tai virusą perduoda aplinkiniams. Būsimoms mamoms virusinių infekcijų eiga dažnai būna sudėtingesnė ir sukelia daugiau komplikacijų. Papuolę į  jų organizmą virusai neigiamai veikia daugelį organų, gali  pakenkti ir vaisiui.  Virusinės infekcijos didina persileidimų tikimybę, ypač ankstyvoje nėštumo stadijoje.

 

Siūlome kelis patarimus, kaip išvengti šių ligų ir visada išlikti sveikiems ir darbingiems.

  • Būkite fiziškai aktyvūs. Tai stiprina imunitetą, grūdina organizmą. Moksliškai įrodyta, kad reguliariai savo malonumui fizine veikla užsiimantys žmonės daug rečiau serga ūminėmis kvėpavimo takų ligomis.
  • Valgykite šviežias daržoves ir vaisius, kuriose gausu vitamimų, bioflavanoidų, karotinoidų, tai yra tamsiai žalios, geltonos, bei raudonos spalvos daržoves ir vaisius: abrikosus, brokolius, morkas, moliūgus, špinatus. Ypač peršalimo profilaktikai tinka vitaminas C, kuris yra vienas iš svarbiausių antioksidantų stiprinantis imuninę sistemą bei stabilizuojantis psichiką. Šio vitamino gausu juoduosiuose serbentuose, erškėtuogėse, spanguolėse, raugintuose kopūstuose. Tik reikėtų priminti, kad vitamino C perteklius organizme ne kaupiamas, bet pašalinamas.
  • Dažniau būkite gryname ore. Grynas oras grūdina, o taisyklingai kvėpuojant gerai ventiliuojami plaučiai. Vertėtų išmokti bent keletą kvėpavimo pratimų.
  • Vėdinkite patalpas bet kuriuo metų laiku. Virusai gerai plinta uždarose, blogai vėdinamose patalpose, kuriose daug žmonių. Vėdinti rekomenduojama sudarant skersvėjį, t.y. atidarius langus nors 10 min. Dažnas vėdinimas ir patalpų bei kitų paviršių valymas drėgnu būdu, užkerta kelią patalpose esančių virusų plitimui. Tinkamas mikroklimatas taip pat gali padėti išvengti peršalimo. Optimali kambario temperatūra, kurioje yra ikimokyklinio amžiaus vaikų – 20–22ºC, vyresniems vaikams ir suaugusiems, pakanka  18–19ºC. Patalpų oro drėgmė turėtų būti 40–60 proc., o oro judėjimo greitis šaltuoju metų laikotarpiu turi būti ne didesnis kaip 0,15 m/s, šiltuoju – ne didesnis kaip 0,25 m/s.
  • Kuo dažniau plaukite rankas. Dažnai virusus ir kitus ligų sukėlėjus parsinešame ant rankų  - juk jų pilna autobusuose, ant durų rankenų, kitose viešose vietose. Nuo rankų virusai lengvai patenka į akis, burną, nosį.
  • Venkite didelių žmonių susibūrimo vietų.
  • Pasiskiepykite. Efektyviausia apsauga nuo gripo, pneumokokinių infekcijų ir jų sukeliamų komplikacijų yra skiepai. Kasmet visi Lietuvos gyventojai yra raginami prieš gripo sezoną pasiskiepyti, taip pat informuojama apie vakcinaciją nuo kitų išvengiamų infekcijų. Gripo virusai didina pneumokokinių infekcijų riziką.
  • Venkite kontakto su sergančiais ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Svarbu nepamiršti, kad  saugus atstumas nuo sergančiojo- kostinčio ar čiaudančio- yra apie 1 m.
  • Pasirinkite pagal sezoną tinkamą aprangą ir avalynę. Drabužiai, liečiantys kūną, turėtų būti iš natūralaus pluošto, nes tik tokie geriausiai padeda išsaugoti šilumą. Geriausiai tiktų drėgmei nepralaidi avalynė. Jei vis dėlto sušlapote kojas, būtina kuo greičiau pasikeisti avalynę.
  • Stenkitės į gyvenimą žvelgti optimistiškai, vengti streso, pykčių. Išmokite medituoti, atsipalaiduoti.
  • Saugokite savo vaikus, juk jie jautriausi infekcijai: kuo ilgiau maitinkite kūdikius krūtimi (tai stiprina jų imunitetą, padeda išvengti infekcijų), neneškite jų į prekybos centrus, kitas žmonių susibūrimo vietas. Vyresniems vaikams tinka jau minėtos profilaktikos priemonės.

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

direktorė Danguolė Avižiuvienė

 

2008 m. KRSVSB. Tel.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com