KAIP ELGTIS PIRTYJE?

Higiena turi patobulinti žmogaus vystymąsi, sulėtinti senėjimą, suintensyvinti gyvenimą, atitolinti mirtį. /M.Petenkoferis/

       Apsilankymas pirtyje – tai ne tik malonus laiko praleidimas. Ne veltui sakoma: "Pirtelė garuoja – sveikatą dovanoja". Yra daugybė įvairių rekomendacijų, kaip malonumą pirtyje suderinti su nauda, pradedant nuo elgesio pirtyje taisyklių, baigiant arbatos gėrimu po pirties.

Būtina išsivėdinti sauną prieš į ją įeinant, pageidautina turėti savo medinius padėklus atsisėsti, arba tiesiog savai draugijai reikia turėti paklodę - tai užtikrintų švarą ir jaukumą.

Į pirtį negalima eiti:

Po sunkių fizinių krūvių ir emocinių išgyvenimų - eiti tik atsistačius, pailsėjus ir nurimus;

Migrenos, chroniškų ligų ir uždegimų paūmėjimų metu;

Turint rimtų sąnarių traumų ir žaizdų;

Sergant epilepsija, plaučių tuberkulioze, trečio laipsnio hipertonija ir stenokardija, inkstų tuberkulioze, nefritais, bronchine astma su dažnais priepuoliais, sergant alkoholizmu;

Nepatartina pirtyje kaitintis nėščioms, jeigu jos nėra prie to pratusios;

Kaip teisingai vanotis?

Klasikinė pirties procedūra tinkama daugeliui. Pirmo užėjimo metu ramiai pasėdime ir sušylame. Kūnas prisitaiko prie aukštos temperatūros, persitvarko jo medžiagų apykaita. Kai tik oda išrasoja pirmuoju prakaitu – laikas išeiti pailsėti, atsipūsti. Pasėdime priepirtyje arba gryname ore, tačiau jokiu būdu ne skersvėjyje! Ilsimės dažniausiai apie 10-15 min, kol pulsas ir kvėpavimas vėl tampa normalūs. Antro užėjimo metu jau pilame vandens ant akmenų išgaudami lengvą kaitrų garą. Kas pageidauja – gali pradėti vanotis vantomis. Mėgstantys užeiti dažniau ir antrąjį kartą gali tik pasėdėti prakaituodami. Jei nesivanojame, verta naudoti kokį nors gydomąjį mišinį garui išgauti. Išeiname ilsėtis priepirtyje arba, jei jaučiamės stipriai įkaitę, galime šokti į vandenį (tvenkinį, eketę, dušą). Trečiojo ir ketvirto užėjimo metu paprastai vanojamasi ir atliekamos įvairios terapinės procedūros pagal individualų žmogaus poreikį, užsigrūdinimą ir skonį – masažas, kompresai, įtrynimai, jeigu jų reikia. Paprastai vanojantis temperatūra būna kiek žemesnė nei pirmo užėjimo metu, tačiau turėtų būti didesnė srėgmė. Gerai išsikaitinus ir išsivanojus patartina staigiau vėsintis šaltu vandeniu. Jei lauke šalta ir šokame į eketę, iškart po eketės patartina 1-2 min. užeiti į garinę sušilti. Paskutinio užėjimo į garinę metu (vieniems tai bus 3-as, o kitiems gali būti ir 5-as arba 6-as kartas) paprastai nesivanojama, leidžiama organizmui pailsėti. Išėjus nesiprausiama šaltu vandeniu, o tiktai sėdima susivyniojus į rankšluostį ar paklodę ir ilsimasi. Aktyvus prakaitavimas gali tęstis dar keliolika minučių, todėl skubėti apsirengti neverta, po to nusiprausiame vėsiu ar šiltu vandeniu. Po pirties labai svarbu pabūti ramiai atsipalaidavus. Galima lengvai užkąsti, išgerti kelis stiklus mineralinio vandens.

Kiek kartų eiti į pirtį?

Paprastai sakoma - 1 kartas per savaitę yra pageidautinas, du kartai taip pat gerai, tik nedažnas turi tą galimybę ir sveikatos. Nepatartina eiti kasdien, nes krūviai širdžiai yra dideli, su prakaitu daug netenkama naudingų mikroelementų ir vitaminų. Gal geriau pasportuoti, nes visi geri dalykai tol geri, kol vartojami su saiku...
Tas pat galioja ir terminėms procedūroms. 2-3 kartus pasinerti į šaltą vandenį išsikaitinus yra normalu, daugiau irgi galima, jeigu esate užsigrūdinęs. Svarbu, kad jūs pats gerai jaustumėtės. Įsiklausykite, ko jūs norite - kūnas pats pasakys...
Pati pirtis su visomis procedūromis gali trukti iki 4-5 val. Tai normalu.

Apie svarbiausią pirties atributą – vantą

        Masažuojamasis vantos efektas yra didžiulis. Teisingai naudojant vantą, atsidaro odos poros, todėl iš organizmo pasišalina kenksmingos medžiagos, šlakai ir mikroorganizmai. Priklausomai nuo vantos tipo, garinant išsiskiria eteriniai aliejai, galintys veikti visą organizmą. Jie pagerina medžiagų apykaitą, lėtina odos senėjimą. Kiekvienos vantos savybės ir naudojimas skiriasi, todėl vantą reikia rinktis pagal pageidaujamą poveikį organizmui. Žinoma, populiariausia yra beržinė vanta. Ji yra tvirta ir lanksti. Beržo lapo paviršius sudarytas iš smulkučių porų, čiuopiant yra šiurkštus, todėl gerai priglunda prie kūno ir puikiai sugeria išsiskiriantį prakaitą. Tačiau tokiomis savybėmis pasižymi tik gerai išdžiovinta, surišta, išmirkyta ir išgarinta vanta. Beržo lapuose yra vitamino A ir C, rūgimo medžiagų, taip pat eterinio aliejaus. Dėl šių priežasčių beržinė vanta pasižymi kompleksinėmis gydomosiomis savybėmis. Ji teigiamai veikia odą ir gerina žaizdų gijimą.

           Antroje vietoje pagal populiarumą yra ąžuolinė vanta. Tai labai tvirta vanta, kuri savo plačiais lapais gerai prilimpa prie odos. Vanta yra švelnaus kvapo. Medžiagos, išsiskiriančios naudojant tokią vantą, teigiamai veikia riebią odą. Ji tampa matine ir elastinga. Priešuždegiminis ąžuolinės vantos poveikis pastebėtas gydant įvairias odos ligas, pavyzdžiui, egzemą, bėrimus. Garinant išsiskiriančios veikliosios ąžuolo medžiagos gali sumažinti arterinį kraujo spaudimą sergantiesiems hipertonija

           Taip pat dažnai naudojamos ir liepų vantos. Liepų vanta padeda įveikti galvos skausmus, mažina kūno temperatūrą karščiuojant ir ramina. Liepų lapuose esančios medžiagos pasižymi stipriu dezinfekuojančiu poveikiu. Todėl, kaip ir beržinė, liepinė vanta pasižymi žaizdas gydančiomis savybėmis. Liepžiedžiai yra puiki priemonė persišaldžius, pasižymi karščiavimą mažinančiomis ir prakaitavimą skatinančiomis savybėmis

          Kaip gydomąją priemonę galima naudoti ir eukaliptinę vantą. Ji yra stipraus ir malonaus kvapo, turi antiseptinių savybių. Stiprų inhaliacinį efektą pasieksite, pirties sienas apšlakstę eukalipto antpilu, užpylę ant įkaitintų akmenų vandens su šiuo antpilu ar pakvėpavę per eukalipto vantą. Tokios procedūros poveikį pajusite netrukus: gerklė, trachėja ir bronchai iš karto prisipildo kvepiančiais garais ir kvėpavimo takai netrukus išsivalo.Eukalipto vantos trūkumas – itin plonos ir per lanksčios šakelės, todėl jas deda tarp beržinės vantos šakų.Vanotis patogu ir naudinga.

           Be čia paminėtų vantų dar būna kadaginės, dilgėlinės, klevinės, alksninės, riešutinės, ievinės, vyšninės, putininės, šermukšninės ir uosinės vantos.

Pirties nauda

Švarina kūną. Po dušu ar vonioje niekada taip švariai nenusiprausi kaip pirtyje. Nuo įkaitusio kūno lengvai nusitrina visas viršutinis epidermio sluoksnis. Oda pasidaro rausva, lygesnė, stangresnė.
Gydo kai kurias ligas. Pirtyje gerai įšyla raumenys, kaulai, sąnariai, kvėpuojama karštu oru. Tokios sąlygos labai palankios sergantiems daugeliu chroniškų ligų. Nustatyta, kad pirčių mėgėjos rečiau serga ginekologinėmis ligomis, lengviau išgyvena menopauzės laikotarpį.
Valo organizmą. Karštyje kūnas intensyviai prakaituoja. Per vieną apsilankymą pirtyje netenkama nuo 0,5 iki 1,5 litro prakaito ( priklauso nuo prakaitavimo intensyvumo, kūno svorio), o su juo iš organizmo pasišalina daug toksinų, šlakų. Tinkamas aromatas padeda atsipalaiduoti, sumažina galvos ar raumenų skausmą, pagerinti kraujotaką, sušvelninti peršalimo simptomus. Be to, prieš naudojant vieną ar kitą eterinį aliejų, reikia žinoti ir jo kvapo savybes.

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

direktorė Danguolė Avižiuvienė