Aktualu
- SPECIALISTAMS NERIMĄ KELIA IŠAUGĘS ŽARNYNO INFEKCINIŲ LIGŲ PROTRŪKIŲ SKAIČIUS
Publikavimo data: 2012-02-15
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2011 m. Lietuvoje palyginti su 2010 m. smarkiai išaugo žarnyno infekcinių ligų protrūkių skaičius. Pernai buvo užregistruoti 437 žarnyno infekcinių ligų protrūkiai. Šiuose, dažniausiai per maistą plintančių ligų židiniuose, susirgo ir į asmens sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi 1228 asmenys, 873 (71 %) asmenys buvo gydomi ligoninėse. 2010 m. tokių protrūkių buvo 190, o protrūkių metu žarnyno infekcinėmis ligomis susirgo 538 asmenys (1 pav.).
„Nerimą kelia augantis susirgimų skaičius. Ligų protrūkiai parodo, kad nepaisoma asmeninės ir maisto tvarkymo higienos, neatsakingai elgiamasi su maisto žaliavomis“, - sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas dr. doc. Saulius Čaplinskas.
1 pav. Žarnyno infekcinių ligų protrūkiai Lietuvoje 2010-2011 m.
ARTĖJANT EUROPOS GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO PREVENCIJOS SAVAITEI, SPECIALISTAI PRIMENA: ŠIĄ LIGĄ SUKELIANTĮ VIRUSĄ GALIMA SUTRAMDYTI
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras artėjant Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitei, kuri kasmet minima sausio pabaigoje, kviečia atkreipti dėmesį į šią daugybę moterų gyvybių nusinešančią ligą. Kasmet mūsų šalyje ši onkologinė liga nustatoma daugiau nei 500 moterų. Kas antra jų miršta. Dauguma jų nežino, kad ligą sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris plinta per lyties organų odos ar gleivinių sąlytį. Tačiau gimdos kaklelio vėžio galima išvengti: išsitirti dėl ŽPV, pasiskiepyti ir reguliariai atlikti gimdos kaklelio citologinį tyrimą bei naudoti prezervatyvus užsikrėtimo rizikai sumažinti.
Nežino, kad yra užsikrėtę
Iš daugiau kaip 100 ŽPV tipų apie 40 gali pažeisti tiek vyrų, tiek moterų lytinių organų gleivinę, taip pat išeinamosios angos, burnos ir gerklės gleivinę. Dauguma žmonių nežino, kad yra užsikėtę ŽPV, nejaučia jokių negalavimų ir infekcijos požymių. ŽPV dažniausiai užsikrečiama vaginalinių ar analinių lytinių santykių metu, ir net tuomet, kai nėra jokių infekcijos požymių. Labai retai motina gali užkrėsti gimdymo metu savo kūdikį.
ŽPV skirstomi į aukštos, vidutinės ir žemos rizikos virusus pagal jų gebėjimą sukelti vėžinius pakitimus. Žemos rizikos virusai sukelia lyties organų karpas, dažniausiai nelydimas jokių pojūčių, kartais užsikrėtusieji skundžiasi niežėjimu, deginimu, skausmu ar kraujavimu. Aukštos rizikos ŽPV sukelia gimdos kaklelio vėžį. Rečiau tie patys viruso tipai gali sukelti vulvos, varpos, išangės, burnos gleivinės vėžinius susirgimus.
Ligos prevencija – reguliari patikra
Tyrimai rodo, kad ŽPV randamas nuo 90 iki 100 proc. moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, ir tik 5-20 proc. sveikų moterų organizmuose. Mūsų šalyje miršta beveik kas antra šia liga susirgusi gyventoja. Daugelį jų būtų galima išgelbėti, jei tik jos suskubtų pasitikrinti – išsitirti dėl ŽPV ir atliktų citologinį gimdos kaklelio tyrimą. Tai kol kas efektyviausias būdas nustatyti gimdos kaklelio ikivėžines būkles ir jas nustačius atitinkamai gydyti.
ŽPV tyrimas kaip ir citologinis gimdos kaklelio tyrimas atliekamas ginekologo konsultacijos metu paėmus tepinėlį. ŽPV tyrimas parodo, kokiomis viruso atmainomis yra užsikrėtusi pacientė.
Citologinis gimdos kaklelio tyrimas parodo, ar nėra pakitusių ląstelių, kurios vėliau gali išsivystyti į vėžį. Sutrumpintai šis tyrimas vadinamas PAP testu, PAP tepinėliu. Šį tyrimą valstybinė profilaktinė programa 25–60 metų moterims finansuoja kartą per trejus metus. Tačiau citologinį gimdos kaklelio tyrimą reikėtų atlikti kasmet. Gimdos kaklelio vėžio išsivystymo rizika yra nedidelė, jei laiku diagnozuojami ir gydomi gimdos kaklelio ikivėžiniai pakitimai.
Mergaites saugo skiepai
Kita veiksminga ŽPV profilaktikos priemonė – vakcina. Tyrimų duomenimis, 9-12 metų amžiaus neturėjusių lytinių santykių mergaičių vakcinacija nuo ŽPV gimdos kaklelio vėžio išsivystymo riziką gali sumažinti net 93 proc. Pasiskiepijusios merginos ir moterys įgyja imunitetą keturioms žmogaus papilomos viruso (ŽPV) atmainoms, kurios sukelia 70 proc. gimdos kaklelio vėžio bei 90 proc. lytinių organų karpų atvejų. Vis dėlto, vakcinos neapsaugo nuo kitų ŽPV tipų sukelto vėžio, todėl ir paskiepijusios moterys turi reguliariai atlikti PAP testą.
Skiepijiimas nuo ŽPV kartu su citologiniu gimdos kaklelio tyrimu ir saugesni lytiniai santykiai (vienas, ištikimas ir neužsikrėtęs lytiškai plintančiomis infekcijomis partneris, nepastovių lytinių partnerių skaičiaus mažinimas, teisingas ir pastovus prezervatyvų naudojimas) yra efektyviausios priemonės, padedančios išvengti gimdos kaklelio vėžio.
Informacija specialistams: ŽPV tyrimai
ŽPV gali būti tiksliai nustatytas naudojant DNR hibridizacijos testus. ŽPV testavimas yra labai svarbus moterims, vyresnėms nei 30 metų, kai susirgti gimdos kaklelio vėžiu tikimybė yra didžiausia, nes užsikrėtus ŽPV gali praeiti per 10 metų kol išsivysto vėžys.
Klasikinės citologijos metodu galima nustatyti ir pamatyti tik ląstelių pakitimus, kai liga jau būna prasidėjusi, o naudojant DNR hibridizacijos testus aptinkami ypač pavojingų ŽPV tipų virusai, sukeliantys CIN 2/3 ir vėžį.
Klasikines citologijos metodu, kurį pacientėms Lietuvoje kompensuoja ligonių kasos, pasiekiamas tik apie 55% gimdos kaklelio pakitimų (CIN2+) nustatymo jautrumas. Skystosios citologijos atveju pasiekiamas 84% gimdos kaklelio nustatymo jautrumas. Kombinuojant skystosios citologijos ir ŽPV nustatymą DNR hibridizacijos metodu pasiekiamas 100% jautrumas.
Neigiamas DNR testas ir normalus PAP testo rezultatas užtikrina, kad moteris neserga ir nėra didelės tikimybės susirgti gimdos kaklelio ligomis ar vėžiu artimiausius trejus metus.
Daugiau informacijos:
Beata Bukotaitė
8 614 71720,
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
Švietimo ir komunikacijos skyrius
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras