Publikavimo data: 2012-02-21

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro mokslininkai nustatė ryšį tarp širdies sutrikimų ir jaunų pacientų mirčių, kurias sukėlė B tipo gripo virusas. Kaip teigia tyrėjų grupė, buvo atlikta išsami studija, kurios metu buvo lyginami pacientai, sergantys bakterine pneumonija ir sveiki asmenys.

Mokslininkai daugiau žino apie A tipo gripo virusą, nes jie nuolat atidžiai stebi nenuspėjamus viruso antigeninius pokyčius, taip pat gripo virusas yra plačiai paplitęs tarp paukščių ir žinduolių. Yra žinoma, kad tik dvi B tipo gripo viruso padermės cirkuliuoja žmogaus organizme. Nors sezoninio gripo metu B tipo gripo virusas aplinkoje dažnai ir nedominuoja, tačiau šis gripo virusas sukelia didesnį mirtingumą epidemijų metu nei A(H1N1), bet mažesnį nei A(H3N2) gripo viruso atmainos.

Nors B tipo gripo virusas sukelia daugiau mirčų tarp vaikų, tačiau šis viruso tipas yra nemažiau pavojingas ir suaugusiems. Atlikti tyrimai atskleidė keletą pagrindinių mirtino B tipo gripo viruso bruožų, kurie histlogiškai yra panašūs į A tipo gripo virusą. Teigiama, kad jauniems pacientams retai buvo nustatomos bakterinės infekcijos, tačiau dažniau buvo fiksuoti širdies sutrikimai.

Tyrinėtojų grupė pastebėjo, kad gripas, kurį sukėlė B tipo virusas, labai greitai progresuoja ir baigiasi staigia mirtimi, netgi greičiau nei nuo kitų gripo virusų tipų.

Apibendrindami mokslininkai pabrėžė, kad liga gali būti mirtina vaikams, kurie nebuvo sirgę bakterine pneumonija. Taip pat B tipo gripo virusas neturėtų nustelbti A tipo gripo viruso svarbos. Mirčių, sukeltų abiejų gripo virusų tipų, analizė galėtų padėti kuriant gripo prevencijos ir kontrolės priemones.

Informaciją remdamasi Minesotos universiteto Infekcinių ligų mokslinių tyrimų ir politikos centro (JAV) duomenimis parengė Imunoprofilaktikos skyriaus specialistė Eglė Paužaitė.

Publikavimo data: 2012-02-21

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad meningokokinė infekcija - tai ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas). Ši infekcija paplitusi visame pasaulyje, ypač Afrikoje, neretai sukelia protrūkius. Susirgimai dažnesni šaltuoju sezonu. Į klausimus, kaip atpažinti meningokokinę infekciją ir kaip nuo jos apsisaugoti, atsakė ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.
Kaip meningokokinė infekcija plinta?
Meningokokinė infekcija plinta oro lašeliniu būdu – į aplinką meningokokai išsiskiria su smulkiausiais seilių lašeliais. Imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas.
Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Inkubacinis periodas svyruoja 1-10 dienų (vidutiniškai 4 dienos). Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Pavojus susirgti yra ir kitiems: esant susirgimams virusinėmis respiracinėmis infekcijomis, nusilpus imunitetui, stresui.
Kokie yra šios ligos simptomai?
Skiriamos trys pagrindinės klinikinės formos: meningitas, meningokokcemija ir mišri forma. Meningokokinė infekcija gali pasireikšti įvairiai, tačiau visoms formoms būdingas karščiavimas bei bendrosios intoksikacijos požymiai. Visais atvejais ligos pradžioje pakyla temperatūra, atsiranda galvos skausmas, galimas raumenų skausmas, kaklo raumenų stingimas, atsiradęs dėl raumenų įtempimo, vėmimas. Būdingas meningokokcemijos požymis – odos bėrimas.
Kaip meningokokinė infekcija gydoma?
Meningokokinės infekcijos gydymui naudojami antibiotikai. Susirgus rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą. Tik šeimos gydytojas gali įvertinti riziką ir paskirti reikalingas profilaktikos priemones ar gydymą. Jokiu būdu nerekomenduojame patiems gerti antibiotikų.
Kaip reikėtų elgtis kontaktų su sergančiu asmeniu turėjusiems asmenims?
Itin atidūs turi būti kartu su ligoniu gyvenantys šeimos nariai ar dirbantys asmenys, vaikų kolektyvų nariai. Save ir vaikus stebėti reikia bent dešimt dienų.
Asmenys, turėję kontaktą su sergančiaisiais meningokokine infekcija turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins būklę, nuspręs, ar reikalingas gydymas. Asmenims, turėjusiems kontaktą su sergančiuoju, laiku nepaskyrus antibiotikų, praėjus dviems savaitėms po kontakto, ją netikslinga skirti, kadangi ji bus neefektyvi.
Ar galima nuo meningokokinės infekcijos pasiskiepyti?
Specifinė meningokokinės infekcijos profilaktika (skiepai) Lietuvoje rekomenduojama tik asmenims, vykstantiems į didelės meningokokinės infekcijos rizikos šalis. Lietuvoje ir Europoje naudojamos vakcinos sudėtyje nėra meningokokinės infekcijos B serotipo, kuris dominuoja Lietuvoje.
Parengė Imunoprofilaktikos skyriaus specialistė Eglė Paužaitė.

Daugiau informacijos:
Beata Bukotaitė
8 614 71720, beata@ulac.lt
Švietimo ir komunikacijos skyrius
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

Publikavimo data: 2012-02-15

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2011 m. Lietuvoje palyginti su 2010 m. smarkiai išaugo žarnyno infekcinių ligų protrūkių skaičius. Pernai buvo užregistruoti 437 žarnyno infekcinių ligų protrūkiai. Šiuose, dažniausiai per maistą plintančių ligų židiniuose, susirgo ir į asmens sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi 1228 asmenys, 873 (71 %) asmenys buvo gydomi ligoninėse. 2010 m. tokių protrūkių buvo 190, o protrūkių metu žarnyno infekcinėmis ligomis susirgo 538 asmenys (1 pav.). 
„Nerimą kelia augantis susirgimų skaičius. Ligų protrūkiai parodo, kad nepaisoma asmeninės ir maisto tvarkymo higienos, neatsakingai elgiamasi su maisto žaliavomis“,  - sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas dr. doc. Saulius Čaplinskas.

1 pav. Žarnyno infekcinių ligų protrūkiai Lietuvoje 2010-2011 m.

Publikavimo data: 2012-02-14

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, vasario 12 d. Šilutės rajone nuo stabligės mirė vyras. Apie tai pranešė Klaipėdos visuomenės sveikatos centras.
68 metų vyras pernai gruodį krito ir susimušė galvą, tačiau medicininės pagalbos nesikreipė. Gruodžio 29 d. jis susirgo. Liga prasidėjo kalbos ir rijimo sutrikimu, seilėtekiu, gerklės skausmu. Tuomet jis buvo paguldytas į Šilutės ligoninę, vėliau  buvo perkeltas į Klaipėdos universitetinę ligoninę su stabligės diagnoze.
 

Publikavimo data: 2012-02-14

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, vasario 12 d. Šilutės rajone nuo stabligės mirė vyras. Apie tai pranešė Klaipėdos visuomenės sveikatos centras.
68 metų vyras pernai gruodį krito ir susimušė galvą, tačiau medicininės pagalbos nesikreipė. Gruodžio 29 d. jis susirgo. Liga prasidėjo kalbos ir rijimo sutrikimu, seilėtekiu, gerklės skausmu. Tuomet jis buvo paguldytas į Šilutės ligoninę, vėliau  buvo perkeltas į Klaipėdos universitetinę ligoninę su stabligės diagnoze.