Kodėl televizorius staiga atsisakė tarnauti

Televizorius – tai prietaisas, kurio patikimumą priimame kaip savaime suprantamą dalyką, kol vieną dieną jis tiesiog atsisako įsijungti. Dažniausiai problema slypi maitinimo bloke, kuris yra tarsi širdis visam įrenginiui. Šis komponentas transformuoja kintamąją srovę iš lizdo į tinkamą įtampą televizoriaus vidiniams komponentams. Kai jis sutrinka, simptomai gali būti įvairūs – nuo visiško įrenginio „mirties” iki keistų elgesio anomalijų.

Maitinimo blokas yra vienas iš labiausiai apkrautų televizoriaus komponentų. Jis dirba nuolat, kol televizorius prijungtas prie elektros tinklo, net kai atrodytų, kad prietaisas yra išjungtas. Būtent dėl šios priežasties kondensatoriai, tranzistoriai ir kiti maitinimo bloko elementai patiria nuolatinę įtampą ir temperatūros svyravimus. Laikui bėgant tai neišvengiamai veda prie nusidėvėjimo.

Įdomu tai, kad daugelis žmonių, susidūrę su televizoriaus problemomis, iš karto mano apie ekrano gedimą ar kitų brangių komponentų sugedimą. Tačiau statistika rodo, kad maitinimo bloko gedimai sudaro apie 40-50 procentų visų televizorių gedimų. Tai gera žinia, nes maitinimo bloko remontas ar keitimas dažniausiai kainuoja gerokai mažiau nei ekrano ar pagrindinės plokštės keitimas.

Pirmas ženklas: televizorius neįsijungia arba įsijungia tik kartais

Pats akivaizdiausias simptomas – kai paspaudus maitinimo mygtuką nieko nevyksta. Jokios lemputės nemirksėjo, jokio garso, ekranas lieka visiškai juodas. Tai gali reikšti, kad maitinimo blokas visiškai neveikia arba nesuteikia pakankamai energijos kitiems komponentams.

Tačiau situacija tampa įdomesnė, kai televizorius kartais įsijungia, o kartais ne. Tokį elgesį dažnai sukelia prastos sujungimo vietos, įtrūkę litavimo taškai arba kondensatoriai, kurie dar ne visiškai sugedę, bet jau nebeatlieka savo funkcijos tinkamai. Kai komponentai šiek tiek įšyla, jų elektrinės savybės pasikeičia, ir televizorius gali pradėti veikti. Arba atvirkščiai – veikia šaltą, bet įšilus pradeda „kaprizuoti”.

Praktiškai patikrinti galite taip: atjunkite televizorių nuo elektros tinklo ir palaukite kelias minutes. Tada vėl prijunkite ir pamėginkite įjungti. Jei televizorius įsijungia po tokios procedūros, bet vėliau vėl pradeda „tingėti”, tai stiprus požymis, kad problema slypi maitinimo bloke. Kondensatoriai per tą laiką išsikrauna, ir ciklas prasideda iš naujo.

Dar vienas būdas – pabandyti įjungti televizorių ne nuotolinio valdymo pulteliu, o mygtuku pačiame televizoriuje. Jei veikia vienas būdas, bet neveikia kitas, problema gali būti ne maitinimo bloke, o infraraudonųjų spindulių daviklyje ar valdymo plokštėje. Tačiau jei neveikia abu būdai, maitinimo blokas tampa pagrindiniu įtariamuoju.

Antras ženklas: mirksi raudona ar oranžinė lemputė

Daugelis šiuolaikinių televizorių turi diagnostinę sistemą, kuri praneša apie problemas per būsenos lemputę. Normalioje situacijoje, kai televizorius išjungtas, lemputė dega raudonai arba oranžiniai, rodydama budėjimo režimą. Kai įjungiate televizorių, ji turėtų pakeisti spalvą į žalią arba mėlyną, arba visai užgesti.

Bet kai lemputė pradeda mirksėti neįprastu ritmu – tai televizoriaus būdas pasakyti, kad kažkas negerai. Skirtingi gamintojai naudoja skirtingus mirksėjimo kodus. Pavyzdžiui, Sony televizoriai gali mirksėti keturis kartus, tada daryti pauzę ir vėl mirksėti keturis kartus – tai nurodo maitinimo problemas. Samsung televizoriai gali mirksėti šešis kartus, o LG – tris.

Šiuos kodus galima rasti gamintojo svetainėje arba vartotojo instrukcijoje. Jei turite tokią mirksėjimo seką, užsirašykite ją – tai labai palengvins specialisto darbą. Jis iš karto žinos, kur ieškoti problemos, ir remontas užtruks trumpiau, o tai reiškia mažesnę kainą.

Svarbu suprasti, kad mirksinti lemputė nebūtinai reiškia maitinimo bloko gedimą – tai gali būti ir kitos problemos, pavyzdžiui, pagrindinės plokštės ar ekrano valdymo sistemos gedimai. Tačiau jei mirksėjimas prasidėjo staiga, be jokių išorinių poveikių (kritimo, drėgmės, įtampos šuolių), maitinimo blokas yra labai tikėtina priežastis.

Trečias ženklas: girdimas cypimas ar dūzgimas iš televizoriaus

Garsai iš elektronikos niekada nėra geras ženklas. Jei girdite aukšto tono cypimą, švokštimą ar dūzgimą, net kai televizorius yra išjungtas (bet prijungtas prie elektros), tai aiškiai rodo maitinimo bloko problemas. Šie garsai dažniausiai atsiranda dėl gedusių kondensatorių arba transformatoriaus problemų.

Kondensatoriai, ypač elektrolitiniai, turi tendenciją „išsipūsti” laikui bėgant. Kai jie pradeda gesti, jų vidinė struktūra keičiasi, ir jie gali pradėti vibruoti elektromagnetinio lauko įtakoje. Tai sukelia charakteringą aukštą cypimą, kurį ypač gerai girdi jaunesni žmonės (su amžiumi gebėjimas girdėti aukštus dažnius silpnėja).

Transformatorius maitinimo bloke taip pat gali būti garso šaltinis. Jei jo apvijos atsiskiria arba feritinė šerdis atsilaisvina, komponentas pradeda vibruoti ir skleidžia dūzgimą. Tai ypač pastebima, kai televizorius dirba po didele apkrova – pavyzdžiui, rodant ryškų vaizdą.

Praktinis patarimas: jei girdite tokius garsus, nedelsiant atjunkite televizorių nuo elektros tinklo. Gedę kondensatoriai gali sprogti (nors tai retai būna pavojinga žmonėms, bet gali sugadinti kitus televizoriaus komponentus). Be to, transformatoriaus problemos gali sukelti perkaitimą ir net gaisro riziką, nors tai ekstremalūs atvejai.

Ketvirtas ženklas: vaizdas dingsta po kelių sekundžių ar minučių

Tai vienas iš klastingiausių simptomų, nes iš pradžių atrodo, kad televizorius veikia normaliai. Jis įsijungia, rodo vaizdą, skleidžia garsą, bet po kelių sekundžių ar minučių ekranas užgęsta. Kartais garsas lieka, kartais dingsta ir jis. Kartais televizorius visiškai išsijungia, kartais lieka budėjimo režime.

Šis elgesys dažniausiai rodo, kad maitinimo blokas sugeba paleisti televizorių, bet negali išlaikyti stabilios įtampos, kai sistema pradeda dirbti pilnu pajėgumu. Tai būdinga kondensatorių gedimams – jie gali turėti pakankamai talpos pradiniam įkrovimui, bet greitai išsikrauna arba neišlaiko įtampos, kai apkrova padidėja.

Kitas galimas scenarijus – maitinimo bloko apsaugos sistema veikia dėl perkrovos ar trumpojo jungimo. Šiuolaikiniai maitinimo blokai turi įvairias apsaugas: nuo perįtampio, nuo perkrovos, nuo trumpojo jungimo. Jei sistema aptinka anomaliją, ji automatiškai išjungia maitinimą, kad apsaugotų brangesnius komponentus.

Įdomu tai, kad šis simptomas gali būti susijęs ir su perkaitimu. Jei maitinimo bloko aušinimas nepakankamas (užsikimšę ventiliacijos angos, sugedęs ventiliatorius arba išdžiūvusi terminė pasta), komponentai greitai įkaista ir pradeda netinkamai veikti. Terminis išsijungimas tokiu atveju yra normali apsaugos reakcija. Galite patikrinti: jei televizorius veikia ilgiau, kai kambaryje vėsiau, arba kai jis stovi gerai vėdinamoje vietoje, problema gali būti susijusi su karščiu.

Penktas ženklas: ekrane matomi artefaktai ar įtampos svyravimai

Kai maitinimo blokas nesuteikia stabilios įtampos, tai atsispindi vaizdo kokybėje. Galite pastebėti horizontalias linijas, mirgėjimą, spalvų iškraipymus arba tai, kas atrodo kaip „triukšmas” ekrane. Kartais ryškumas keičiasi be priežasties – ekranas tai pašviesėja, tai patamsėja.

Šie simptomai atsiranda todėl, kad ekrano valdymo sistema ir pašvietimo sistema (ypač LED televizoriuose) yra labai jautrios įtampos svyravimams. Kai maitinimo blokas nesuteikia stabilios įtampos, šie komponentai negali tinkamai funkcionuoti. LCD ekranų atveju gali būti paveikti skystuosius kristalus valdantys tranzistoriai, o LED pašvietimo atveju – LED juostos ar jų valdymo grandinės.

Svarbu atskirti šiuos simptomus nuo ekrano gedimo. Jei artefaktai yra nuolatiniai, visada toje pačioje ekrano vietoje ir nesikeičia priklausomai nuo rodomo turinio, greičiausiai problema ekrane. Bet jei artefaktai atsiranda atsitiktinai, keičiasi, dingsta ir vėl pasirodo, o ypač jei jie koreliuoja su kitais simptomais (garsais, įsijungimo problemomis), maitinimo blokas yra labiau tikėtina priežastis.

Dar vienas požymis – jei ekrano ryškumas keičiasi, kai keičiate garsumą. Tai gali atrodyti keista, bet garso stiprintuvas ir ekrano pašvietimas gauna maitinimą iš to paties šaltinio. Jei maitinimo blokas silpnas, padidinus garso sistemos apkrovą, gali sumažėti ekranui tiekiama įtampa, ir ryškumas nukrenta.

Kada tikrai reikia specialisto ir ko tikėtis iš remonto

Dabar, kai žinote pagrindinius požymius, kyla klausimas: kada galima pabandyti išspręsti problemą patiems, o kada būtina kviesti specialistą? Atsakymas priklauso nuo jūsų techninių įgūdžių ir rizikos tolerancijos.

Jei turite patirties su elektronika ir žinote, kaip saugiai dirbti su aukšta įtampa, galite atidaryti televizorių ir vizualiai apžiūrėti maitinimo bloką. Ieškokite išsipūtusių kondensatorių – jie atrodo kaip maži cilindrai su išgaubtu viršumi vietoj plokščio. Taip pat ieškokite apdegusių komponentų, įtrūkusių litavimo vietų ar kitų akivaizdžių pažeidimų. Tačiau atminkite: kondensatoriai gali išlaikyti pavojingą įkrovą net ir atjungus televizorių nuo elektros tinklo.

Dauguma žmonių turėtų kreiptis į specialistus. Geras televizorių remonto meistras gali diagnozuoti problemą per 15-30 minučių. Jis turi specialią įrangą – multimetrus, osciloskopus, ESR matuoklius kondensatoriams tikrinti. Diagnozė paprastai kainuoja 15-30 eurų, ir jei sutinkate su remontu, ši suma dažnai įskaitoma į bendrą kainą.

Maitinimo bloko remontas paprastai kainuoja 50-150 eurų, priklausomai nuo gedimo pobūdžio ir televizoriaus modelio. Jei reikia keisti tik kelis kondensatorius, kaina bus mažesnė. Jei reikia keisti visą maitinimo bloką, kaina bus didesnė, bet vis tiek žymiai mažesnė nei naujo televizoriaus pirkimas. Populiarių gamintojų (Samsung, LG, Sony, Philips) atsarginės dalys paprastai prieinamos, o remontas užtrunka 1-3 dienas.

Svarbu pasirinkti patikimą servisą. Ieškokite rekomendacijų, skaitykite atsiliepimus internete. Geras specialistas paaiškins, kas sugedo, kodėl tai įvyko, ir kaip išvengti panašių problemų ateityje. Jis taip pat turėtų suteikti garantiją remontui – paprastai 3-6 mėnesius.

Ką daryti, kad maitinimo blokas tarnautų ilgiau

Nors maitinimo bloko gedimų ne visada galima išvengti, yra keletas praktinių dalykų, kurie gali žymiai prailginti jo tarnavimo laiką. Pirmiausia – elektros tinklo kokybė. Jei jūsų namuose dažni įtampos svyravimai arba gyvenant kaime elektros kokybė nėra stabili, verta investuoti į įtampos stabilizatorių ar bent jau kokybišką įtampos filtravimo lizdą.

Ventiliacija yra kritiškai svarbi. Televizorius neturėtų būti uždarytas spintelėje be oro cirkuliacijos. Ventiliacijos angos televizoriaus gale turi būti laisvos – ne mažiau kaip 10 cm atstumas nuo sienos. Jei televizorius kabinamas ant sienos, naudokite tvirtinimus, kurie palieka tarpą tarp televizoriaus ir sienos. Kartą per kelis mėnesius švelniai išvalykite dulkes iš ventiliacijos angų – tai galima padaryti švelniu šepetėliu ar dulkių siurbliu su minkštu antgaliu.

Kai išvykstate atostogų ar ilgesniam laikui, visiškai atjunkite televizorių nuo elektros tinklo. Budėjimo režimas reiškia, kad maitinimo blokas nuolat dirba, nors ir minimaliu pajėgumu. Perkūnijos metu taip pat verta atjungti – žaibosauga name ne visada apsaugo nuo įtampos šuolių.

Temperatūros svyravimai taip pat kenkia elektronikai. Jei televizorius stovi vasarnamyje ar neapšildytame kambaryje, kur žiemą temperatūra krenta žemiau nulio, o vasarą kyla iki 30-35 laipsnių, komponentai nusidėvi greičiau. Kondensatoriai ypač jautrūs temperatūrai – kiekvienas 10 laipsnių temperatūros padidėjimas gali perpus sutrumpinti jų tarnavimo laiką.

Dar vienas neakivaizdus dalykas – kaip dažnai įjungiate ir išjungiate televizorių. Kiekvienas įjungimas sukelia įtampos šuolį, kuris apkrauna maitinimo bloko komponentus. Jei žiūrite televizorių kelis kartus per dieną trumpais intervalais, geriau palikti jį budėjimo režime, nei nuolat visiškai išjungti ir vėl įjungti. Tačiau jei nežiūrite kelias valandas ar ilgiau, geriau visiškai išjungti.

Galiausiai, jei pastebėjote bet kurį iš aprašytų simptomų, nedelskite. Ankstyva diagnozė gali išgelbėti kitus komponentus. Pavyzdžiui, jei maitinimo blokas tiekia per didelę įtampą, tai gali sugadinti pagrindinę plokštę ar ekrano valdymo sistemą. Tai, kas galėjo būti 80 eurų remontas, tampa 300 eurų problema. Elektronika nenori „pasveikti pati” – problemos tik didėja laikui bėgant.

Televizorių maitinimo blokai nėra amžini, bet su tinkama priežiūra ir sąlygomis jie gali tarnauti 10-15 metų ar net ilgiau. Suprasdami simptomus ir žinodami, kada kreiptis pagalbos, galite sutaupyti pinigų ir pratęsti savo televizoriaus gyvenimą. Elektronika šiandien yra sudėtinga, bet pagrindiniai gedimų principai išlieka tie patys – ir juos gali suprasti kiekvienas, kas skiria šiek tiek laiko pasidomėti.