Žiemos sezono artėjimas kasmet sugrąžina tą patį klausimą – ar verta keisti dujinį katilą į šilumos siurblį, ar tiesiog palikti viską kaip yra. 2026-ieji šiuo atžvilgiu nėra išskirtiniai, tačiau kelios aplinkybės pasikeitė tiek, kad senos skaičiuoklės nebeveikia taip, kaip veikė prieš trejus metus.

Kainų dinamika, kuri viską apverčia aukštyn kojomis

Dujų kaina niekada nebuvo stabili, bet pastaruosius metus jos svyravimai tapo tiesiog nenuspėjami – geopolitika, sezoniniai poreikiai Europoje, atsargų lygis saugyklose. Elektros rinka irgi nestovi vietoje, tačiau čia yra vienas esminis skirtumas: šilumos siurblys elektrą naudoja ne tiesiogiai šildymui, o kaip energiją perkėlimui šilumos iš aplinkos į namą. Tai reiškia, kad net brangstant elektrai, siurblys gali likti pigesnis variantas, jei jo COP koeficientas (efektyvumo rodiklis) išlieka virš 3.

Realybėje tai atrodo taip: iš 1 kWh elektros siurblys gali „ištraukti“ 3-4 kWh šilumos. Dujinis katilas iš 1 kWh dujų duoda maksimum 0.9-0.95 kWh šilumos, nes visada yra nuostoliai. Skaičiai atrodo aiškiai siurblio naudai, tačiau čia ir prasideda niuansai, kurie dažnai nutylimi rinkodaros medžiagoje.

Kur šilumos siurblys praranda pranašumą

Esminis dalykas – šaltis. Kai lauko temperatūra nukrenta žemiau -15°C, oro-vandens tipo siurblių efektyvumas smunka gerokai žemiau to gražaus COP=4. Kai kuriuose Lietuvos regionuose, ypač rytinėje dalyje, tokios temperatūros nėra retenybė kelias savaites per žiemą. Tuomet siurblys pradeda naudoti papildomą elektrinį šildytuvą, o jo efektyvumas priartėja prie paprasto elektrinio katilo – tai jau nebe ta ekonomija, kurią žada pardavėjai.

Žeme-vandens tipo siurbliai šio trūkumo neturi, nes žemės temperatūra metrų gylyje išlieka stabili nepriklausomai nuo oro. Bet čia įsijungia kitas veiksnys – pradinė investicija. Gręžinys ar kolektorius sklype gali kainuoti tiek, kad atsipirkimo laikas ištįsta iki 12-15 metų, o tai jau reikšmingas laiko tarpas, per kurį daug kas gali pasikeisti.

Investicijos klausimas, kurio niekas nemėgsta aptarinėti

Dujinio katilo įrengimas kainuoja kelis kartus mažiau nei šilumos siurblio sistemos. Jei žmogus jau turi dujų prijungimą prie namo, katilo pakeitimas yra santykinai nebrangus sprendimas. Šilumos siurblio įrengimas, ypač jei reikia keisti radiatorius į grindinį šildymą ar didesnio skersmens vamzdynus, gali kainuoti tiek, kiek kai kurie žmonės planuoja stogo remontui.

Čia svarbu paminėti kompensacijas ir paramos programas – jos keičiasi kasmet, ir 2026 metų sąlygos gali skirtis nuo to, kas buvo prieš metus. Kai kuriose savivaldybėse ar per nacionalines programas galima gauti dalinę kompensaciją už siurblio įrengimą, kas iš esmės pakeičia visą ekonominį skaičiavimą. Verta patikrinti aktualią informaciją prieš priimant sprendimą, nes skirtumas tarp 30% ir 50% kompensacijos gali lemti, ar investicija atsiperka per 5 ar per 10 metų.

Namo tipas nulemia daugiau, nei manoma

Sena, prastai apšiltinta trobelė su plonomis sienomis ir šilumos siurbliu – tai kombinacija, kuri retai kada pasiteisina finansiškai. Siurbliai geriausiai veikia žemos temperatūros sistemose (grindinis šildymas, dideli radiatoriai), kur užtenka pašildyti vandenį iki 35-45°C. Senuose namuose su mažais radiatoriais reikia 60-70°C vandens, o tokioje temperatūroje siurblio efektyvumas krenta drastiškai.

Todėl atsakymas į klausimą „kas taupo pinigus“ iš esmės priklauso nuo to, kokį namą turime, o ne nuo abstrakčių technologijų palyginimų. Naujos statybos namas su geru apšiltinimu ir grindiniu šildymu – čia siurblys beveik visada laimi ilgalaikėje perspektyvoje. Senas namas be renovacijos – čia dujinis katilas dažnai lieka pragmatiškesnis pasirinkimas, bent jau kol nebus atlikta apšiltinimo.

Ką visa tai reiškia praktiškai

Jei reikėtų suformuluoti vieną pagrindinę mintį iš viso šio skaičiavimų labirinto – tai priklausomybė nuo konteksto. Nėra universalaus atsakymo, kuris tiktų kiekvienam namui ir kiekvienai šeimai. Žmogus su naujos statybos namu, geru apšiltinimu ir galimybe gauti kompensaciją turėtų rimtai svarstyti siurblį – ilgainiui tai bus pigiau, net jei pradinė investicija atrodo bauginanti. Žmogus, gyvenantis senesniame name be planų artimiausiu metu jį renovuoti, greičiausiai geriau padarys pasilikdamas prie dujų arba bent atidėdamas sprendimą, kol bus atlikta apšiltinimo darbai.

Vienas dalykas aiškus – laukti „idealaus momento“ nėra prasminga, nes ir dujų, ir elektros kainos ateityje liks nenuspėjamos. Verta remtis ne prognozėmis, o konkrečiais savo namo parametrais: izoliacija, esama šildymo sistema, galimybė gauti paramą. Tie trys faktoriai pasako daugiau, nei bet kokia bendra lentelė internete.