Vietinis maistas kaip verslo sprendimas, o ne romantika Druskininkuose pastaraisiais metais vyksta kažkas įdomaus – restoranai po truputį keičia savo tiekimo grandinę. Ne dėl to, kad tai madinga, o dėl to, kad tai pradeda turėti ekonominę prasmę. Šefai, su kuriais teko kalbėtis, retai kalba apie „farm-to-table” filosofiją kaip apie vertybę savaime – jie kalba apie […]
ERROR: Could not find suitable phrase after 3 attempts
Sekmadienio pietūs. Sriuba garuoja, senelė pila kompotą, kažkas jau spėjo pasiskųsti dėl orų. Ir štai tu sėdi su naujiena, kuri tau atrodo nuostabi – gal paaukštinimas darbe, gal nėštumas, gal pagaliau nusipirkai butą – bet nežinai, kaip ją ištart taip, kad stalas netaptų teatro scena, o pokalbis – priverstiniu spektakliu. Keista, bet gera naujiena kartais […]
Sekmadienio pietūs pas mamą. Ant stalo garuoja cepelinai, o aplink stalą – šeši žmonės, kiekvienas įsmeigęs akis į savo telefoną. Skamba pažįstamai? Man tikrai skamba, ir tiesą sakant, jau seniai norėjau apie tai parašyti, nes situacija tampa vis komiškesnė – ir vis liūdnesnė vienu metu. Lietuviai visada mėgo ilgus pietų pokalbius. Senelė papasakoja apie kaimynę, […]
Kodėl geros naujienos prie stalo vertos daugiau nei auksas Žinot, kas keista? Gyvename laikais, kai apie savo gyvenimą dalinamės socialiniuose tinkluose su šimtais nepažįstamų žmonių, bet kartais pamirštame papasakoti svarbiausias naujienas tiems, kurie sėdi šalia mūsų prie pietų stalo. Šeimos pietus – tai ne tik maisto valgymas. Tai ritualu tapęs momentas, kai galime sustoti, atsikvėpti […]
Kai šeima susėda prie vieno stalo Prisimenu, kaip prieš keletą metų mano pusbrolis Tomas per Kalėdų pietus visai netikėtai paskelbė, kad įstojo į svajonių universitetą. Kambarys tiesiog sprogė džiaugsmu – močiutė net ašarą nubraukė, tėtis pradėjo pasakoti apie savo studentavimo laikus, o mes, jaunesnieji, puolėme klausinėti visų įmanomų detalių. Tas vakaras tapo vienu iš šilčiausių […]
Prisimenu, kaip mama virdavo barščius pagal receptą, užrašytą ant seno sąsiuvinio lapo, kurio kraštai jau pageltę nuo laiko ir aliejaus dėmių. Šiandien tas pats receptas gali gyventi telefone, tarp dešimčių kitų, surašytų programėlėje, kurią atsisiuntė duktė, gyvenanti Airijoje. Ir tai tikrai nėra blogai – tiesiog kitaip. Lietuviškos šeimos tradicijos visada rėmėsi artumu – fiziniu buvimu […]
Vilniuje pastaruoju metu ryškėja tendencija – šefai vis dažniau grįžta prie senelių virtuvės, tik jau su kitokiu požiūriu į produktą ir patiekimą. Cepelinai, kugelis, šaltibarščiai ar kruopų košės nebe muziejaus eksponatas, o kasdienis meniu punktas, kurį žmonės renkasi ne iš nostalgijos, o todėl, kad tiesiog skanu. Štai penkios vietos, kur tas balansas tarp senojo ir […]
Žinot tą jausmą, kai visa šeima suvažiuoja į kaimo sodybą, o tu stovi prie stalo ir galvoji – kur dėti visus tuos lėkštes, kaip sutalpinti močiutės sriubą, vaikų sultis ir dėdės alų vienoje vietoje? Buvau tokioje situacijoje ne kartą, tai pasidalinsiu, ką per metus išmokau. 1. Pradėk nuo stalo, ne nuo maisto Dažna klaida – […]
Kai žinios buvo maistas sielai Dar visai neseniai – kalbame apie laikus, kai televizorius buvo vienas kambaryje, o ne kiekvieno rankoje – šeimos rinkdavosi prie pietų stalo ne tik pavalgyti. Tai buvo ritualas. Tėvas paskleisdavo laikraštį, mama pasakodavo, ką girdėjo iš kaimynės, vaikai klausydavosi. Ir nors žinios būdavo įvairios, buvo kažkoks neišsakytas susitarimas: prie maisto […]