1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • KAIP APSAUGOTI VAIKUS NUO ŽMOGAUS PAPILOMOS VIRUSO

    ziv pap. virusas

  • SERGAMUMO GRIPU IR ŪVKTI SITUACIJA KAUNO APSKRITIES TERITORIJOJE 2-ĄJĄ METŲ SAVAITĘ

    Gripo sezonas kasmet skaičiuojamas nuo 40 – osios kalendorinės metų savaitės iki 20 - osios kitų metų savaitės imtinai. 2016-2017 m. gripo sezonas prasideda 2016 m. spalio 3 d., o baigiasi 2017 m. gegužės 21 d. Gripo sezono metu labai padaugėja sergamumo gripu ir kitomis peršalimo ligomis atvejų, todėl svarbu žinoti situaciją, kad būtų galima laiku imtis atsargumo priemonių. Vadovaujantis nustatyta tvarka Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas kiekvieną savaitę gauna informaciją iš Kauno apskrities teritorijoje esančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų apie sergamumą gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI). Apibendrinti duomenys apie sergamumą pateikiami kiekvieną pirmadienį viso gripo sezono metu.

  • ASBESTAS GYVENAMOJOJE APLINKOJE IR JO POVEIKIS SVEIKATAI

    Asbestu (iš graikų kalbos “asbestos” – neužgesinamas) vadinama gamtinių pluoštinių silikatų grupė. Šiuo metu žinomos apie 152 asbesto atmainos, iš kurių dažniausiai gamtoje aptinkamos yra chrizotilas (90 proc.), amozitas, krocidolitas. Dėl tokių fizikinių-cheminių savybių kaip atsparumas aukštai temperatūrai, vandeniui, cheminių medžiagų poveikiui, skaidulų elastingumo, asbestas jau nuo seno buvo vertinamas ir gana plačiai pritaikomas. Asbestcemenčio gaminiai buvo plačiai naudojami gaminant beslėgius vamzdžius, termoizoliacines medžiagas įvairius ekranus, laivų dervas.

    Dar 1976 m. buvo ištirtas asbesto kancerogeniškumas žmogui ir gyvuliams. Asbestas įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių veiksnių sąrašą kaip kenksminga, vėžį sukelianti medžiaga. Pavojų kelia ne pats asbestas, o jo nematomi ir bekvapiai laisvi plaušeliai, kuriuos žmogus gali įkvėpti su asbestu užterštos aplinkos oru. Normaliomis sąlygomis asbestcemenčio gaminiuose esantys asbesto plaušeliai yra tvirtai sulipę su pagrindu ir į aplinką neišsiskiria. Plaušeliai atitrūksta ir į aplinką patenka pažeidus asbestcemenčio gaminių vientisumą dėl ilgos eksplotacijos, veikiant atmosferos veiksniams, vykdant remonto, griovimo ar statybos darbus.

  • KĄ TURI ŽINOTI TĖVELIAI APIE SVEIKATOS DRAUDIMĄ?

    Informuoja Kauno teritorinė ligonių kasa

    Puslapio turinys

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad tam tikrais atvejais žmonės, norėdami nemokamai gauti gydymo paslaugas ir išvengti nesusipratimų gydymo įstaigose, turėtų atvykti į teritorinę ligonių kasą (TLK) ir pateikti reikiamus dokumentus dėl jų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) patvirtinimo. Nepaisant to, kad žmogus turi teisę į draudimą valstybės lėšomis, jis pats turėtų pasirūpinti deramu dokumentų sutvarkymu.

    Pasitaiko atvejų, kai niekur nedirbančios būsimos mamos ar turintys nepilnamečių vaikų tėvai pamiršta kreiptis į ligonių kasas patvirtinti savo draudimo, o atsiradus sveikatos problemų nustemba, kodėl už paslaugas gydymo įstaigoje jiems pasiūloma susimokėti", – teigia VLK Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė.

    Apdrausti PSD yra tie Lietuvos gyventojai, kurie patys moka arba už juos yra mokamos įmokos. Už labiausiai socialiai pažeidžiamus visuomenės narius PSD įmokos sumokamos iš valstybės biudžeto. Sveikatos draudimo įstatymas išskiria 20 grupių gyventojų, kuriuos draudžia valstybė. Tarp jų teritorinėse darbo biržose užsiregistravę bedarbiai,  moksleiviai, aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės arba dieninės studijų formų studijų programas, asmenys iki 18 metų, vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų, auginantis du ir daugiau vaikų iki jų pilnametystės ir kiti.

  • ŽIEMOS TRAUMOS : ATSARGIAI, SLIDU!

    Lietuvoje besitęsiantis šaltasis sezonas džiugina krintančiu sniegu ir žiemos pramogomis, tačiau jis lemia ir tam tikrus pavojus. Gyventojams, dėl slidžios šaligatvių ir kelio dangos padidėja traumų rizika, todėl rekomenduojama būti ypač atsargiems. Dėl permainingų orų susidaro pavojingos sąlygos tiek keliuose, tiek šaligatviuose bei pėsčiųjų takuose.

    Slidžios gatvės, šaligatviai – viena dažniausių pėsčiųjų traumatizmo priežasčių. Paslydimų pasekmės gali būti įvairios: galvos, nugaros sužalojimai, lūžę kaulai, patempti raumenys ar sąnarių raiščiai. Paslydus ir parkitus, anot specialistų, dažniausiai lūžta riešo, čiurnos sąnariai, žastikaulio kaulai, vyresnio amžiaus žmonėms – šlaunikaulio kaklelis. Siekiant išvengti traumų patiems reikia rūpintis savo saugumu. Visgi, jei jau krenti, reikia mokėti kristi. Patariama einant slidžia gatve nebijoti griūti. Atsipalaidavus raumenys nebus įtempti ir kritimo smūgis bus švelnesnis.

    Kaip išvengti šių traumų žiemą?

    • Rinkitės tinkamą avalynę su neslidžiu padu, neaukštu kulnu. 
    • Neskubėkite, vaikščiokite lėčiau. Išeikite iš namų anksčiau, kad laiku pasiektumėte kelionės tikslą ir nereikėtų skubėti. 
    • Atidžiai stebėkite grindinį po kojomis. Netgi gerai nuvalytas ir pabarstytas grindinys gali būti pavojingas dėl nuolat kintančių oro sąlygų. Kai kuriose vietose ledas ar sniegas gali būti užsilaikęs ilgiau (pavyzdžiui, pavėsyje), kai kur gali būti plonas, beveik nematomas ledo sluoksnis – to nepastebėjus galima paslysti. 
    • Eikite mažesniais žingsniais.

    •Koją statykite pilna pėda. Eikite lengvai palinkę į priekį – tai padės apsaugoti galvą paslydus. Patartina slidžiu paviršiumi čiuožti.
    • Esant slidžiai kelio dangai neneškite sunkių nešulių, nes kūnui sunkiau balansuoti. Laisvos rankos padeda išlaikyti pusiausvyrą, todėl rekomenduojama naudoti kuprinę.
    • Saulėtą dieną užsidėkite saulės akinius. Jie padeda geriau matyti slidžius paviršius ir išvengti grėsmės.
    • Įėję į pastatą nusikratykite sniegą nuo drabužių ir batų bei nepamirškite, kad grindys gali būti šlapios, todėl eikite atsargiai.
    • Visada būkite pasiruošę galimam kritimui. 

    • Pasirūpinkite netoliese gyvenančiais vyresnio amžiaus žmonėmis/neįgaliaisiais/ mamomis su mažais vaikais. Pasisiūlykite nueiti už juos į parduotuvę nupirkti būtinų prekių ar parnešti sunkius nešulius. 

Naujienos

PASKELBTOS PIRMOSIOS GRIPO EPIDEMIJOS LIETUVOJE

Trečiadienis, 18 Sausis 2017 10:49

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai  ragina neprarasti budrumo, nes kasdien daugėja sergančiųjų gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Gripo epidemija jau paskelbta Kauno miesto (sergamumo rodiklis 138,6 atv./10 tūkst. gyv.) ir Jonavos rajono (sergamumo rodiklis 134,27 atv./10 tūkst. gyv.) savivaldybėse.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų /10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.
Gripo epidemiją skelbia savivaldybės. Vertindamos sergamumą kaip epideminį, teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus.
Gripas, tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, dėl kurios kenčia ne tik gyventojų sveikata, bet ir socialinis gyvenimas, o šalies ūkis patiria nuostolių dėl didelio sergamumo, komplikacijų, jų gydymo, nedarbingumo, vaikų ugdymo įstaigų nelankymo, masinių renginių ribojimo ir kt.
Nors skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų, nereikėtų pamiršti ir nespecifinių gripo bei ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų prevencijos priemonių.
Todėl rekomenduojama:

  • tinkamai ir dažnai plauti rankas, nusiplovus jas nusausinti;
  • vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
  • vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
  • laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų – prisidengti nosį ir burną, vienkartines nosinaites nedelsiant išmesti, nusiplauti rankas;
  • neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
  • gerai vėdinti patalpas;
  • susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, neiti į darbą, sergančių vaikų neleisti į vaikų ugdymo įstaigas, gydytis, kaip nurodė gydytojas;
  • sergantys gripu asmenys apsaugoti kitus gali dėvėdami medicinines kaukes, kurios sulaiko kvėpavimo takų sekretus kosint ar čiaudint, bei sveiki žmonės slaugydami sergantį asmenį taip pat turėtų dėvėti medicininę kaukę.
    Daugiau apie gripą skaitykite čia.

    Daugiau informacijos:
    Beata Bukotaitė
    Švietimo ir komunikacijos skyriaus vedėja
    Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

8 614 71720, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai "> Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
www.ulac.lt

 

ŠALTAS ORAS IR APRANGA

Penktadienis, 06 Sausis 2017 10:47

Šalčiai kelia grėsmę daugelio Europos populiacijos žmonių sveikatai. Žiemos laikotarpiu mirtingumas didžiojoje Europos dalyje 5-30% didesnis nei vasarą. Lietuvai būdingi vidutinių platumų klimato zonos orai, kur vyrauja vidutinio šaltumo žiemos. Tačiau anticiklonai iš šiaurės rytų gali atnešti gana atšiaurų orą, tuomet padaugėja nušalimų atvejų.

                      Nušalimas atsiranda dėl šalčio poveikio. Šaltis dažniausiai pažeidžia rankų ir kojų pirštus, ausų galiukus, nosį ir pasmakrę. Nušalimų pavojus padidėja žiemą ne tik dėl didelio šalčio, bet ir dėl žvarbaus, drėgno vėjo. Žiemą ne visuomet reikėtų pasikliauti tik oro temperatūra. Neįvertinę vėjo žvarbumo net ir esant nedideliam šaltukui, galime ne tik kad sušalti, bet ir nušalti galūnes. Vėjo žvarbumo temperatūra nusako kaip mes jaučiamės esant žemai oro temperatūrai ir pučiant vėjui bei kokį poveikį šis santykis daro žmogui, tačiau tai nėra tikroji oro temperatūra.

Kaip naudotis šia lentele?

 salcio lentele

V10 nurodo vėjo greitį dešimties metrų aukštyje, 00 C – temperatūrą. Pvz.: jeigu šiandien oro temperatūra yra - 10, o vėjo greitis 8 m/s, tuomet žmogus jaučia -190 C šaltį. Kuo mažesnė oro temperatūra ir kuo didesnis vėjo greitis, tuo didesnė nušalimų rizika. Nušalimo pavojus padidėja sergantiems širdies kraujagyslių ligomis, diabetu, silpnesnės imuninės sistemos žmonėms, pavargusiems, išsekusiems, neblaiviems (alkoholis “blokuoja” šalčio pojūtį) asmenims.  

Kaip elgtis, jei lauke labai šąla ir pučia stiprus vėjas?

 

Vėjo žvarbumo poveikis ir nušalimų pavojus

Vėjo žvarbumas

Nušalimų pavojus

Poveikis sveikatai

Kaip apsisaugoti?

0 iki -9

Mažas

- sumažėja komfortas būnant lauke

- apsirengti šiltai, atsižvelgiant į lauko temperatūrą

-10 iki -27

Nedidelis

- nekomfortiškos oro sąlygos;
- ilgesnį laiką būnant lauke be atitinkamos apsaugos atsiranda hipotermijos pavojus

- apsirengti šiltai, keliais sluoksniais ir viršutiniais neperpučiamais rūbais;
- dėvėti kepurę, pirštines ir šaliką;
- aktyviai judėti

Atsiranda pavojus sveikatai

-28 iki -39

Padidėja pavojus: atviros kūno vietos gali nušalti per 10-30 minučių

- patikrinti veidą ir galūnes (pirštus, pėdas, ausis ir nosį) ar nesustingę ir nepabalę;
- ilgesnį laiką būnant lauke be atitinkamos apsaugos atsiranda hipotermijos pavojus

- apsirengti šiltai, keliais sluoksniais ir viršutiniais neperpučiamais rūbais;
- pridengti visas kūno vietas: dėvėti kepurę, pirštines ir šaliką, aukštą apykaklę ar veido kaukę;
- aktyviai judėti

-40 iki -47

Didelis pavojus: atviros kūno vietos gali nušalti per 5-10 minučių*

- patikrinti veidą ir galūnes (pirštus, pėdas, ausis ir nosį) ar nesustingę ir nepabalę (nušalę);
- ilgesnį laiką būnant lauke be atitinkamos apsaugos atsiranda hipotermijos pavojus

- apsirengti šiltai, keliais sluoksniais ir viršutiniais neperpučiamais rūbais;
- pridengti visas kūno vietas: dėvėti kepurę, pirštines ir šaliką, aukštą apykaklę ar veido kaukę;
- aktyviai judėti

-48 iki -54

Labai didelis pavojus: atviros kūno vietos gali nušalti per 2-5 minutes*

- patikrinti veidą ir galūnes (pirštus, pėdas, ausis ir nosį) ar nesustingę ir nepabalę (nušalę);
- būnant lauke be atitinkamos apsaugos atsiranda didelis hipotermijos pavojus

- būti atsargiems, apsirengti labai šiltais ir neperpučiamais rūbais;
- pridengti visas kūno vietas: dėvėti kepurę, pirštines ir šaliką, aukštą apykaklę ar veido kaukę;
- būti pasiruošus sutrumpinti ar atšaukti veiklą atvirame ore;
-aktyviai judėti

-55 ir šalčiau

PAVOJINGA: atviros kūno vietos gali nušalti per mažiau nei 2 minutes*

PAVOJUS SVEIKATAI!
- lauke būti pavojinga

- pasilikti namuose ar šildomose patalpose

Paprastai nušalimo galima išvengti – tereikia laikytis keleto paprastų taisyklių:

● Svarbiausia – šiltai ir patogiai apsirenkite. Ir suaugusieji, ir vaikai turėtų mūvėti ausis dengiančią kepurę, ryšėti šaliką (šis turi dengti burną). Venkite pirštuotų pirštinių (geriau kumštinės). Stenkitės itin gerai apsaugoti tas vietas, kurios kažkada jau buvo nušalusios. Geriausi drabužiai – ne sintetiniai, o iš vilnos ar šilko. Viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. Stenkitės nesuprakaituoti ir nesušlapti, nes drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną – tokius būtina kuo greičiau pakeisti sausais. Taip pat neikite į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę. Jei jaučiate, kad per šilta, nusivilkite vieną drabužių sluoksnį.

● Avalynė, kaip ir drabužiai, turi būti laisva, jokiu būdu nespausti.

● Judinkite kojų pirštus batų viduje, mūvėkite šiltas kojines (geriausia – dvi poras: medvilnines arba vilnones).

● Valgykite kaloringesnį maistą negu vasarą ir nesilaikykite dietų. Dažnai gerkite ar valgykite ką nors karšto, tai padeda palaikyti kūno temperatūrą.

● Negerkite alkoholio – jis plečia kraujagysles ir taip greičiau prarandama šiluma, tad padidėja rizika sušalti. Nepatartina ir rūkyti, nes nikotinas sutrikdo kraujotaką, o tai gali lemti greitesnį galūnių nušalimą.

● Vakare patepkite veidą ir rankas riebiu kremu. Esant reikalui ir ryte prieš eidami į lauką veidą ir rankas pasitepkite riebiu kremu, kurio sudėtyje nėra vandens.

● Prieš išeidami į šaltį, patrinkite rankas, veidą ir ausis.

● Pajutę, kad šąla veidas, darykite grimasas (mankštinkite veido raumenis).

● Šaltyje nedirbkite sunkių darbų ir venkite didelio fizinio krūvio, ypač jei sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį. Jei reikia dirbti lauke, privalote šiltai apsirengti.

● Šaltyje negalima ramiai stovėti ar sėdėti, stenkitės kuo daugiau judėti, mosuoti rankomis, šokinėti.

● Lauke stenkitės būti kuo trumpiau, nesileiskite į kelionę vienas.

 

Ką daryti ir ko negalima daryti, jei visgi nepavyko išvengti nušalimo?

                      Veikiant šalčiui iš pradžių atsiranda drebulys. Taip organizmas gamina šilumą. Ilgiau veikiant šalčiui siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba. Atsiranda skausmas. Oda pabąla, pamėlynuoja.

 rankos

1 – normali oda   2 – nušalimas   3 – paviršutiniškas nušalimas   4 - gilus nušalimas

Nušalimo laipsniai

1-asis: nušalusi vieta pabalusi, atšildžius lieka rausva dėmė.

2-asis: nušalusi vieta pabalusi, atšildžius atsiranda pūslių.

3-asis: nušalusi vieta pabalusi, pamėlusi, oda nepaslanki. Atšildžius atsiranda kraujingų pūslių, žaizdų.

4-asis: nušalusios kūno dalys, audiniai apmiršta ir neatsistato, todėl gali tekti amputuoti galūnes.

 Pirmoji pagalba

● šildykite pažeistą vietą spausdami delnu, laikykite pažastyse arba priglaudę prie kitų šiltų kūno vietų;

● ant veido, ausų, nosies uždėkite paties nukentėjusiojo arba kito žmogaus delnus;

● jei nušalo rankos, atsekite nukentėjusiojo megztinį ir jo rankas priglauskite prie kūno, po to užsekite megztinį, kad jis neprarastų šilumos;

● jei nušalo pėdos, nuaukite nukentėjusiojo batus ir kojines, jo pėdas padėkite ant kito asmens kūno;

● atlaisvinkite arba nuvilkite veržiančius drabužius ir nuimkite bet kokius papuošalus;

● uždenkite nukentėjusįjį apklotu ar kitokia sausa medžiaga; kuo daugiau mankštinkite jį, tačiau stenkitės, kad pažeistų vietų nepažeistumėte dar labiau;

● pamerkite nušalusią kūno dalį į kambario temperatūros vandenį, nukentėjusiajam duokite gerti karštos arbatos ar kavos;

● atsargiai nusausinkite ir uždėkite tvarstį;

● organizuokite gabenimą į gydymo įstaigą.

 

PAVOJAI: Gilus nušalimas yra labai rimtas pažeidimas ir tik laiku suteikta pirmoji pagalba ir tinkamas gydymas padės išsaugoti nušalusias kūno dalis.

Negalima:

  • šildyti nušalusios kūno dalies masažuojant;
  • laikyti nušalusios kūno dalies arti atviros ugnies, nes būdama nejautri ji gali nudegti;
  • trinti pažeistą vietą sniegu ar mirkyti šaltame vandenyje;
  • tepti tepalu, duoti gerti alkoholio arba rūkyti, nes tai mažina kūno atsparumą šalčiui.

 

Straipsnį parengė

Kėdainių rajono savivaldybės VSB

 

Informaciniai šaltiniai, kuriais remtasi ruošiant straipsnį:

Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro,

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos,

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija.

KVIETIMAS Į BĖGIMĄ UŽ BLAIVIĄ LIETUVĄ

Trečiadienis, 04 Sausis 2017 13:58

begimas sausis

PATVIRTINTAS 2017 M. PSDF BIUDŽETAS

Penktadienis, 23 Gruodis 2016 14:22

Seime buvo patvirtintas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas. Planuojama, kad ateinančiais metais PSDF biudžetą sudarys apie 1,57 mlrd. eurų ir, palyginti su 2016 m. biudžetu, jis padidės 9,5 proc. arba 136,8 mln. eurų. „Tai užtikrins nenutrūkstamą sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimą PSDF biudžeto lėšomis. Vadinasi, privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti žmonės gaus reikiamą sveikatos priežiūrą, o už jiems suteiktas gydymo paslaugas, išrašytus kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemones apmokės ligonių kasos. Be to, augant finansavimui, bus galima padėti didesniam pacientų skaičiui – kompensuoti daugiau paslaugų, būtinų vaistų bei teikti modernias gydymo paslaugas, kurios iki tol nebuvo apmokamos valstybės lėšomis",– teigia Simona Adamkevičiūtė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento direktorė.  Simona Adamkevičiūtė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento direktorė. VLK nuotrauka. 2017 m. PSDF biudžeto pajamas sudarys: privalomojo sveikatos draudimo įmokos – beveik 1,091 mlrd. eurų, valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai – 464,5 mln. eurų, savanoriškos asmenų įmokos – apie 2 mln. eurų, išieškomos ar grąžinamos lėšos už PSDF biudžetui padarytą žalą – beveik 2,4 mln. eurų.  „Tikimasi, kad ateinančiais metais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba surinks daugiau privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Padidėjusi privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma, palyginti su jau kartą Seime svarstytu ateinančių metų PSDF biudžetu, sudarė galimybes ateinančiais metais didinti sveikatos priežiūros finansavimą. Patobulintame 2017 m. PSDF biudžete sveikatos priežiūros paslaugoms papildomai numatyta 4,2 mln. Eur, sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms – 4,5 mln. eurų",– sako S.

Skaityti daugiau...

SVEIKINAME INICIATYVOS „ŠVARIŲ RANKŲ ŠOKIS 16“ NUGALĖTOJUS!

Antradienis, 06 Gruodis 2016 09:40

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) kartu su Sveikatos apsaugos ministerija bei Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija šį rudenį, jau penktus metus iš eilės, kvietė darželinukus, pradinių klasių moksleivius ir šeimas prisijungti prie iniciatyvos „Švarių rankų šokis 16“.
Džiaugiamės, kad tradiciniame konkurse dalyvavo 195 ugdymo įstaigos iš visos Lietuvos, kurios subūrė apie 5 000 vaikų ir prisidėjo prie bendro tikslo – mokė mažuosius taisyklingai plauti rankas bei supažindino juos su teisingo kosėjimo etiketo judesiais. Konkurso dalyviams reikėjo sukurti originalų šokį, jį nufilmuoti ir, įkėlus į interneto svetainę youtube.com, nuorodą atsiųsti mums.
“Visi konkurso dalyviai pasirodė šauniai, tačiau svarbiausia, kad mažiesiems rankų plovimo procesas tapo ne prievole, o nuotaikingu žaidimu. Nuolat kartojami ir nuotaikingai atliekami judesiai didina tikimybę, jog vaikai greičiau įsisavins informaciją ir jos greitai neužmirš”, - sakė ULAC direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Kaip ir kasmet, visiems iniciatyvos kolektyvams bus įteikiami padėkos raštai, o net 10 šauniausiųjų laureatų laukia išskirtinės dovanos, kuriomis rūpinosi ULAC bičiuliai: Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija, UAB “Pontem”, UAB “Mokslo technologijos”UAB “Tavo žaisliukas“,  UAB “Vilniaus energija“.  

Sveikiname nugalėtojus!

Kėdainių lopšelis darželis „Vyturėlis“.  Meninio ugdymo pedagogė Jadvyga Railienė, sveikatos priežiūros specialistė Gailutė Rutkauskienė

Mažeikių "Vyturio" pradinės mokyklos šokio būrelis "Piruetas" ir popchoras "Vieversys". Šokio mokytoja Edita Aganinienė ir muzikos mokytoja Bernadeta Jarmoškienė

Rokiškis lopšelis-darželis "Nykštukas", "Boružėlių", "Drugelių" grupių vaikai Auklėtojos: Ramutė Putrienė, Audronė Galinienė Meninio ugdymo mokytoja Dalia Kriaučiūnienė

Šakių lopšelio - darželio "Klevelis" kolektyvas visuomenės sveikatos specialistė Justė Šilingė

Šiaulių lopšelio -  darželio „Berželis“, „Boružėlių“ grupė Auklėtojos: Vanda Juozapaitienė, Danguolė Mikutienė; Neformaliojo ugdymo mokytoja: Irina Pres

Tauragės lopšelis-darželis „Kodėlčius“, „Varpelių“ gr. vaikučiai  auklėtoja Ramunė Bodrenkovienė,  meninio ugdymo mokytoja Daiva Neverovienė ir mama Jovita Verpečinskienė.

Telšių lopšelis-darželis „Berželis“ Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Regina Klemovienė, Meninio ugdymo pedagogė Jevgenija Norkuvienė, Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Milda Liubinavičienė,

Vilniaus lopšelis darželis „Medynėlis“. Šokyje dalyvavo visa mūsų bendruomenė, vaikai, tėveliai. Šokome ir pavasarį, ir rudenį Visais organizaciniais reikalais rūpinosi muzikos mokytoja Lina Kašauskienė.

VILNIAUS „SAULĖTEKIO“ MOKYKLA-DAUGIAFUNKCIS CENTRAS 1a klasė (25 mokinukai)   klasės vadovė – Krestina Kovalevskaja, šokio choreografė bei vadovė – Svetlana Jankovskaja, darbą koordinavo – visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Zina Piličiauskienė.VšĮ „Vaikystės delnuose“ darželis, Telšiai

Dėmesio !
Netrukus nugalėtojams išsiųsime kvietimus į apdovanojimų ceremoniją, kurią planuojame surengti iki Šv. Kalėdų.

 

Šiandien


Penktadienis
20
Sausis 2017

Klausimas

Ar turite pakankamai informacijos, kaip saugoti savo sveikatą?

 

 


  Rezultatai

Žemėlapis

first
  
last
 
 
start
stop
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.